Nelengva pradėti, tas tiesa.Tuo labiau, kad artimieji patys su skausmu prisimena tas dienas , tiesiog nenori kalbėti, afišuotis- tai jų daliai buvo labai skausmingas laikotarpis.Turbūt Lietuvoje nėra šeimos, kuri nebūtų susijusi su tremtimi. Bet kas nors ,gali būti, , užsukęs į šią temą, pasidalins prisiminimais iš savo artimųjų gyvenimo ar kokią fotkę padovanos. Gal akimis susiras žemėlapyje vietą, kur buvo ištremti , kokius darbus teko dirbti, pamąstys, kur liko artimųjų ar kitų žmonių kapeliai, pagalvos apie tuos, kurie , įveikę negandas ir sunkumus, sugrįžo namo..Buvo žmonių, kurie negalėjo grįžti, nes čia, Lietuvoje, niekas jų nelaukė.Grįžo po daugelio metų. Neturėjau tikslo, svečiau, skelbdama temą, išvystyti didžiulės ir aistringos diskusijos.Mes, lietuviai, įpratę , išmokę iš senelių ir tėvų -santūriai.Juk tuo pasižymi mūsų tauta, santūrumu. Norėjau tik dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kokius išbandymus patyrė Lietuvos žmonės.Jei turėsit ką pasakyti- gerai, tiesiog puikiai.Pakalbinkit dar likusius gyvus tremtį patyrusius žmones- laikas juk bėga, šeimos istorijai tai labai brangūs atminimai, ką galėsit perduoti savo vaikams. Radau šiokį tokį Sibiro žemėlapį, pažvelkim į jį- kokios žemių platybės kadaise prarijo mūsų artimuosius.
Prikabinti failai: |
Sibiras.jpg [ 147.13 KB | Peržiūrėta 851 kartus(ų) ]
|
|