"Pavasariniai žiedai ir nelaimė...Lietuvoje tada buvo pats gražumas – obelimis ir alyvomis pakvipęs 1948-ųjų pavasaris. Auštant, 4 val., visuose keliuose suūžė šimtai sunkvežimių, kareiviai apsupo sodybas ir prasidėjo didžiausias lietuvių trėmimas, pavadintas „Vesna“. Didžiausias – pagal ištremtų žmonių skaičių. Iš tėvynės buvo išgabenta apie 40 tūkst. žmonių...."-rašoma, kalbama, atsimenama..

Tikriausiai tai pati ziauriausia diena Lietuvos istorijoje... Kad ir dabar vien tik pagalvojus apie rusus mane apima neapykanta bej kersto troskulys... Gal ir pasenes stereotipas, bet del ju kaltes nukentejo man labai artimi zmones, ir savo nuomones apie juos nesiruosiu keist...

Ziuriu nelabai ydomi musu tautieciams si tema... Na ka padarysi, nutautejimas taipat problema...

Svečiau, joks nutautėjimas su tuo nesusijęs. Tai tiesiog pernelyg skaudi tema. Dauguma nelinkę kalbėti apie tai.

Nelengva pradėti, tas tiesa.Tuo labiau, kad artimieji patys su skausmu prisimena tas dienas , tiesiog nenori kalbėti, afišuotis- tai jų daliai buvo labai skausmingas laikotarpis.Turbūt Lietuvoje nėra šeimos, kuri nebūtų susijusi su tremtimi.
Bet kas nors ,gali būti, , užsukęs į šią temą, pasidalins prisiminimais iš savo artimųjų gyvenimo ar kokią fotkę padovanos.
Gal akimis susiras žemėlapyje vietą, kur buvo ištremti , kokius darbus teko dirbti, pamąstys, kur liko artimųjų ar kitų žmonių kapeliai, pagalvos apie tuos, kurie , įveikę negandas ir sunkumus, sugrįžo namo..Buvo žmonių, kurie negalėjo grįžti, nes čia, Lietuvoje, niekas jų nelaukė.Grįžo po daugelio metų.
Neturėjau tikslo, svečiau, skelbdama temą, išvystyti didžiulės ir aistringos diskusijos.Mes, lietuviai, įpratę , išmokę iš senelių ir tėvų -santūriai.Juk tuo pasižymi mūsų tauta, santūrumu.
Norėjau tik dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kokius išbandymus patyrė Lietuvos žmonės.Jei turėsit ką pasakyti- gerai, tiesiog puikiai.Pakalbinkit dar likusius gyvus tremtį patyrusius žmones- laikas juk bėga, šeimos istorijai tai labai brangūs atminimai, ką galėsit perduoti savo vaikams.
Radau šiokį tokį Sibiro žemėlapį, pažvelkim į jį- kokios žemių platybės kadaise prarijo mūsų artimuosius.

Kurie buvo tremtyje, ar apie ja ka zino - tie aria Lietuvos laukus,
o ne klaidzioja ineto klystkeliais.

p.s.
tremiami gi buvo vargsai valstieciai
valstieciu/darbininku valdzios.

p.s.
tai tik dar syki irodo,
kad nebuvo jokios valstieciu/darbininku valdzios,
patys zinot kas valde...

Tikra teisybė - neištremtas nė vienas kunigas, nė vienas mokytojas, nė vienas karininkas nesušaudytas - visi jie laimingai gyvena ir po šiolei - kas Amerikoj, kas - Ignalinoj! Tikrai niekas nieko netrėmė - visi patys važiavo! Pagaliau yla išlindo iš maišo - "praeities nebuvo, nes jos nemačiau"!

- tokio pobudzio tremimai vyko pries kara,
praktiskai visi jie zuvo del karo metu nutraukto nors ir minimalaus tiekimo.

- po karo treme "buozes", kitaip tariant valstiecius kurie turejo daugiau kaip 1ha zemes.

- partizanu/karininku netreme, juos arba susaudydavo arba siusdavo i mirtininku kalejimus.