Balvonas rašė:
asha rašė:
Prielaida- tau 3 lygiaverčiai butai- Vilniuje, Kėdainiuose ir kaime, kur nėra mokyklos. Kokį pirksi?
Sutinku, yra skirtumas, bet žmones gyvena tuose miesteliese, tuokiasi, jiems gimsta vaikai, t.t. Kur gyventi??? Su tevais??? Ką jiems vienintelė išeitis - Vilnius??? Vilnius ne guminis, kaip ir Kaunas bei Klaipėda.
Nesuprantu aš mažu miestu gyventojus; jiems Vilnius kaip medum pateptas. Nemato mažo miestelio grožio. Teko būti Kupiškyje, patiko žiauriai, o vietiniai gyvenimu skundžiasi... Jie nemato kuo kvėpuoja, oras skaidrus, ramus gyvenimas, niekas niekur neskuba - ROJUS. Sako pramogų trūksta, o man pramogoms trūksta pinigų ir svarbiausiai
laiko, ner kada, leki kaip išprotėjęs. Nueini kur nors kada nors, kitas kartas po metų
. Bučiau gimęs mažame miestelyje ir jei turėčiau darbo, po mokslų grįžčiau būtinai. Suprantu, kai į Vilnių lekia darbo, bet kai yra laisvų darbo vietų, likčiau ir bučiau laimingas.
Gerai ten kur mūsų nėra
, kitavertus vieno teisingo kelio visiem ir taip nėra.
Šiaip susidariau nuomonę bendraudamas su mažesnių miestelių ir kaimų gyventojais, kad statistinis žmogas nelabai turi ambicijų, užsispyrimo (pasakysi jam, kad 800Lt-1000Lt alga, nemenką patirtį turinčiam žmogui ir nekalbu apie pardavėjas ar pan., tai pasityčiojimas jis priims asmeniškai ir dar įsižeis, beje pastaba apie laiką irgi iš serijos "gerai kur mūsų nėra"), tuo tarpu dažnas didmiesčio gyventojas yra ambicijų vergas - prestižą susietą su pinigais, dažnai, kad ir asmeniniu intelektu (greičiausiai proto kaip ir kitų turtų kaip sakant vistiek į kapus nenusineši
), ir savęs pristatymą kitiems vertina kur kas labiau už gyvenimo malonumą. Na bet tų sakykim visai neambicingų žmogų pezalai apie šventus ir pūkuotus dalykus, taip pasiguodžiant savo neveiklumą, tikrai ne ką geresnis trūkumas. Gal kalbant apie statistinį žmogų (kuris neegzistuoja realiai kaip toks) tai jaunam verta pasisemt patyrimo, ambicijų ir savo įsitvirtinimo gyvenime - didmiestyje, na o vyresniame (nebūtinai pensijiniame) amžiuje pasirinkt ramesnį gyvenimą provincijoje ar net kaime pritaikytą, jau labiau savo malonumui? Nors ir šiaip kiekvienam savo aukso vidurį surast ir dar pagal jį gyvent nelengva.