O aš kiek kitaip galvoju. Partijoms šis reikalas tapo įdomiu prieš rinkimus, anksčiau- buvo dzin.Taip kad madingas dalykas dabar ieškoti, kas remia, kiek remia ir t.t.Tai ir yra žmonių supriešinimas. Esu įsitikinusi, kad mokytojų streikai labai įdomūs pasidarė visoms opozicinėms partijoms. Bet mokytojui- irgi tas gali būti dzin, nes laukti su 1300, o jaunas su 1000 lt iki 2011 metų prie dabartinės superinfliacijos- tai pasilaidoti su visomis perkamomis knygomis, vaikais, kuriuos irgi reikia išleisti į mokslus, būsto išlaikymu ir poreikių tenkinimu. Jau vien buvimas apgailėtinoje būklėje atima mokytojui galimybę oriai, kaip mokslo žmogui, jaustis.Pvz, Vokietija gali skirti savo mokytojams 12000, palyginimui.Mokytojai nėra durni,žino, kad ir pačios profąsungos su Osipavičiūte ir Bružu susipriešino, ir esančios partijos taip pat. Ministrai- irgi.Va, ir žiūrėkim, kas ką čia remia dabar.Kaip raginimai daug kartų ministrei atsistatydinti- balsas tyruose.O mokytojo partija kas?- MOKYKLA IR MOKINIAI.
O kad jų likimais sumaniai žaidžia, tai ne jų kaltė.
Pasiremsiu gerbiamo filosofijos profesoriaus Arvydo Šliogerio žodžiais :"
Tai biurokratų teroras prieš mokyklą".Turiu "Dialogo" vyr.redaktorės E.Tervidytės ir A.Šliogerio dialogą švietimo ir mokslo klausimais, beje A.Šliogerio mitys man labai patinka.Rasite jo požiūrį į daugybę dalykų, tuo pačiu ir pačią švietimo sistemą.
Viena citata iš straipsnio:
Cituoti:
Nereikia pasiduoti mitams, esą žinių visuomenė yra kažkokia ypatinga - visos visuomenės yra žinių visuomenės. O vidurinis ugdymas turėtų parengti šiokios tokios kultūros žmogų, pajėgų bent kiek atsiplėšti nuo savo egoistinio akiračio.
Dabar mokytojas verčiamas dirbti kaip kompiuteris – užbraukiama svarbiausia jo misija – auklėti. Auklėti, vadinasi, ugdyti pilietį, aukštąją sąmonę, suvokimą, kad nesi koks kuilys, kuriam tereikia paėsti. Žinoma, mokytojas gali auklėti - tiek, kiek pats yra aukšto rango žmogus. Bet kaip toks būsi, jei kasdien esi panardintas į elementariausius buitinius rūpesčius ir negali pakelti akių kiek aukštėliau? Tai beviltiška! Žmogus, kuris auklėja vaikus, privalo turėti galimybę kartais pakelti galvą nuo žemės ar nuo sąsiuvinių. O tam reikia padoriai uždirbti ir nearti tokiu krūviu kaip dauguma mokytojų.
Palyginus mokytojo darbo krūvį ir gaunamą atlyginimą drąsiai galima sakyti, kad už 80 proc. darbo jam neatlyginama. Niekaip. Nei pinigais, nei pagarba. Jis įmintas į purvą.
Cituoti:
„Švietimas – prioritetas!“ O iš tikrųjų prioritetas yra patys biurokratai, tai jie susišluoja liūto dalį ir rūpinasi tik savimi. Tai tikra parazitų išnaudotojų klasė.
Mūsų valstybė supuvo nespėjusi nė susikurti. Ji neturi ateities. Vaikų ateitis yra pačiais brutaliausiais būdais naikinama to nė nesuvokiant. Valdininkai, kurie pasiima kad ir tą minėtą premiją, nesuvokia, kad jie - pasakysiu radikaliai - žudo savo vaiką, nes išmuša iš po jo kojų pamatinius dalykus, be kurių gražus žmogaus gyvenimas neįmanomas.
Kai šiandien kas nors sako, jog rytoj bus geriau, atsakau, kad geriau jau buvo. Iš ko dabar mums gali būti geriau? Ką mes sugebame be „pirk parduok“? Pasistatyti namą, įlįsti į jį, apsitverti 3 metrų aukščio tvora ir rodyti visiems dantis - kol kas tiek tematau.
Dialogo pabaiga:
Cituoti:
Bet yra mokytojų, kurie sako negalį streikuoti, nes jiems orumas to neleidžia…-E.Tervidytė
Jeigu tai, kad tave kasdien murdo į purvą, kas nors laiko orumu, tai čia, sakyčiau, patologiškas orumo supratimas. O iš tikrųjų tai tik paistaliukai – žmogus tiesiog bijo.
Kaip įveikti bailumą? Aš tai patyriau savo kailiu Sąjūdžio laikais. Sovietmečiu mes buvome baisūs bailiai. Maniau, kad toks esu iš prigimties. O atėjo Sąjūdis – staiga žiūriu, kad nebebijau… Kodėl? Todėl, kad aplink tave dar 15 ar 20 žmonių, kurių parama esi tikras…
Baimė yra baisus dalykas, nes ji rodo totalią žmogaus vienatvę. Mūsų visuomenė yra subyrėjusi į atomus. Prie to prisideda ir ta pabaisiška televizija, ta globalinė erdvė, kurioje esame visiškos bluselės ir kurią mums kiša kiekviena laida: čia, žinote, pasaulinės katastrofos, čia žemynai slenka, čia Saulė užges… Iš tos gūdžios vienatvės ir baimė.
Jeigu mokytojai sugebėtų susivienyti – tegu nors trumpam – baimė išnyktų.
http://www.dialogas.com/index.php?lng=l ... ws_id=2353Prikabintas failas:
sliogeris gamtoje 46_int2.jpg [ 37.9 KB | Peržiūrėta 2743 kartus(ų) ]
Prisijungti
Registruotis
DUK
Ieškoti
