Taip! Zirzia ir nepasitiki. Galvoja, kad tik jų karta geriausiai viską žino ir daro.
Svarbiausia, kad nė viena karta nebūna kitokia- tiek nueinanti, tiek nuėjusi, tiek nueisianti.

Jonas - vyresne karta, tai ta pati jaunesne karta plius karti gyvenimo patirtis. Vat jaunesne tos patirties labai nenori/nemoka pripazint. O kas megsta karcia tiesa? Iliuzijose gyventi daug lengviau. Kai jaunesne pati prikaupia patirties - tampa vyresnia ir elgiasi lygiai taip pat kaip tevai, o ju vaikai tvarkingai atkartoja tevu klaidas kilusias is patirties trukumo.
Cia kaip su technologiniu progresu - uz ka kovojam, nuo to ir nukenciam.

- sakoma, kad vaikai paveldi ne tevu dorybes, o tevu nuodemes ir klaidas..

p.s.
..gimimas yra bausme ar kelias taisyti senoms praeities klaidoms

Esu tos pačios nuomonės(parodžiau kaip pavyzdį prasikeitusias kartų gyvenimo juosteles laike).
O paskutinis sakinys tai išvis kaip japoniškos rogutes senam tėvui (yra toks pasakojimas)
Tik kaip išvengti (o ar įmanoma?) brūžinimosi/trinties ar nukentėjimo tarp kartų? daug neaiškumų kyla, kai nesupranta vieni kitų, tiksliau, gal pritrūkstama kantrybės ir takto, tolerancijos vienas kito atžvilgiu.. Visvien visus numatytus kalnelius, pakalnes, jaunatvišką maksimalizmą ir patirties kaupimą kiekvienas turės praeiti.