Benazir Bhutto - politinė žmogžudystė

Pasaulio naujienų sraute šiuo Šventiniu sezonu ryškiai rėžiasi Pakistano opozicijos ir Liaudies Partijos (PPP) lyderės Benazir Bhutto žmogžudystė. Jau dabar teigiama, kad kėsinosi ne viena grupuotė, nes ekspertai skelbia, jog Bhutto žuvo ne nuo šūvių, o nuo savižudžio sprogdintojo bombos skeveldros, todėl versija, kad atsakomybę už išpuolį prisiėmė viena Al Quaeda atrodo abejotina daliai apžvalgininkų. Jau spėję šią politinę žmogžudystę susieti su Indijos premjerės Indiros Gandi nužudymu prieš 23 - jus metus, Pasaulio naujienų agentūros narplioja galimus artėjančių Pakistano rinkimų scenarijus.

Be to priduriama, kad Benazir Bhutto, būdama moterimi islamiškų tradicijų pasaulyje, tarsi įkūnyjo Žmogiškųjų vertybių ir demokratijos sklaidą Pakistane. Kai kurie griežtesni apžvalgininkai jau spėjo pavadinti Bhutto žudikus žvėrimis.

Nu ką liūdna... Artėja trečiasis pasaulinis...

na nuo to trechias pasaulinis tikrai neprasides bukim biedni bet teisingi /..... aishku kad terorizmo shalinimas jokiu apchiuopiamu rezultatu neduoda...

O kaip duos, kad net pats karas su terorizmu dažnai labai primena terorizmą

Sraigute:
Vieni vertintojai treciu pasauliniu vadina saltaji kara (idomu, baiges jis ar ne),
Kiti gi is vis pasaulinius karus skaiciuoja nuo 30 metu karo....(~1600)

Bet_kas, nuo 30-mečio karo neskaičiuočiau. Pasauliniai karai - akivaizdžiai globalizacinis reiškinys. Aišku, galima bandyti pritempti prie tokio kriterijaus karus dėl kolonijų, bet aš visgi tuo abejočiau. O vat dėl Šaltojo karo vertinimo, kaip Trečiojo Pasaulinio - tikrai sutikčiau. Tai buvo pilnavertis pasaulinis superkaras, lenkiantis Pirmąjį bei Antrąjį kartu sudėjus, o kariniai veiksmai nepasiekė pilnumos tik todėl, kad būtų pasibaigę totaline kariaujančių pusių anihiliacija. O štai tai, kas vyksta dabar - tai dar nesakyčiau, kad karas, o greičiau įvykiai, žymintys eilinio pasaulinio karo išvakares (prisiminkim princo Ferdinando nužudymą Sarajeve ar Anšliusą bei Europos pasidalijimą, ar netgi Kubos raketų krizę).

O dėl Šaltojo karo pabaigos - taip, jis baigėsi, kai subyrėjo SSRS (karą laimėjo JAV), po to įvyko įtakos zonų persidalijimas. Dabar kažkoks panašus karas prasideda iš naujo...

Tractor - siaip priklauso kaip vertinsi.
Kai pasaulio suvokimas apsiriboja viena/dviem valstybem jos ir kariauja (mazas lokalus karelis)
Kai pasaulio suvokimas issiplete po Kolumbo, Magelano ir panasiu zygiu, issiplete ir karas del itakos zonu. Skirias tik kariavimo priemones, konflikto zidinys/veiksmu zona.
O vat del saltojo karo pabaigos as abejoju. Man is esmes tas skaiciavimas sypsena kelia, nes karas tai ne musiai, tai procesas. O procesas kaip zinia gali but begalinis.
Tai dar galima apibrezt kaip itakos zonu dalinimosi/persidalinimo procesas su atokvepiais persigrupavimui ir nauju raumenu uzsiauginimui.

Ne apie sakalus daina, kai sakoma - visiškai aišku, kad Bhutto žmogžudystė tiesioginių stambių karinių konfliktų, bent jau artimiausiu metu, neišprovokuos.

Įdomumas tame, kas laukia Pakistano. Galima kalbėti apie demokratijos raidą Artimuosiuose Rytuose ir tą pavyzdį, kurį įkūnyjo Bhutto politinė veikla. Be to, besitraukiantis prezidentas Pervez Musharraf ilgojoje "Pasaulio polcininko" sulektoje civilizacijų krizėje parodė tvirtą charakterį ir lankstumą, kuris padėjo Pakistanui išlaikyti nepriklausomumą ir neatsidurti tarp Bušo "Blogio ašies" valstybių. Kai kurie apžvalgininkai jau pastebi, kad JAV akylai stebi įvykius Pakistane, ir nepraleis nė menkiausios progos padidinti savo įtaką. Pakistanui vis dar prikaišiojama dėl teroristinių grupuočių rėmimo, pačioje šalyje - stipri islamo radikalistų įtaka.

Antra vertus, kalbant apie dmokratizacijos procesus, kuriuos savaip perima Artimųjų Rytų valstybės, tenka pritarti nuomonei, kad ne laiku liaudžiai suteiktos demokratinio valdymo galios veda visuomenę į katasrtofą (dažniausiai - į diktatūrą ar pilietinį karą). Vakarų apžvalgininkai svarsto, ar Vakarietiškas demokratijos suvokimas gali būti pritaikomas islamiškose tradicijose. Aštresni pro-amerikietiški kritikai teigia, kad mažaraštėse, gentinėse bendruomenėse, kur bet kokie nesutarimai sprendžiami smurtu, tiesiog būtina keisti žmonių suvokimą ir diegti bendražmogiškąsias vertybes, tačiau kartu pažymima, kad islamo tradicijomis besiremiančiose šalyse vakarietiška pasaulėžiūra dažniausiai suvokiama kaip priešiška, amerikietiškų vertybių sklaida susiduria su kardinaliai besikertančiomis gilios religinės sanklodos visuomenės tradicijomis..