Mano prosenelis kartu su kitais bendraminciais po karo taip pat buvo pasitraukes i miska kovoti uz Lietuvos laisve.Misko brolis,taip sakant.Sovietu laikais tokius kaip jis banditais vadindavo.Gyveno jie zeminese,valge konservus ir dziuvesius,dainavo apie laisve,lose kortomis ir gere degtine,o jei susiruosdavo aplankyti namiskiu,ant slenkscio juos nukirsdavo stribu kulka.Tai sulietuvintai jie vadinami stribais,o rusiskai jie vadinosi ''istrebiteli'',t.y. naikintojai..
Proseneli mano stribai nusove,o jo sunus(mano senelis) vis ''Amerikos balso'' klausydavo.Kiekvieno menesio pirma ir penkiolikta diena kisdavo ausi prie radijo imtuvo ir lauke savo isvaduotoju.Jam vis rodesi,kad butent amerikieciai yra tie zmones,kurie atleks gelbeti lietuviu..
Tiesa,veliau jis istojo i partija ir ismete i siukslyna radijo imtuva,is kurio sklido tiek lukesciu ir nusiminimu kele balsai..

PR
Gražiausios Lietuvos partizanų dainos-
kompaktinėje plokštelėje „Už Laisvę, Tėvynę ir Tave“

18 kovų už laisvę dainų, populiarūs atlikėjai, natos, akordai, dainų žodžiai ir nuotraukos- visa tai klausytojai gali rasti kompaktinėje plokštelėje „Už Laisvę, Tėvynę ir Tave“.

Ugningi, patriotiniai liaudies kūriniai albume dera su begalinio graudulio bei ilgesio kupinomis melodijomis. Dainos atrinktos remiantis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų konsultacijomis, tad autentiškos ir aranžuotos nepažeidžiant jų struktūros ir dramatizmo.

Albume įrašyti vieni profesionaliausių, artistiškiausių įvairių kartų moterų balsų: romansų virtuozė Larisa Kalpokaitė, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Ieva Stundžytė, „Velnio nuotakoje“ sužibusi Indrė Dirgėlaitė.

Solidi ir temperamentu bei patirtimi kibirkščiuojanti vyrija: Gediminas Storpirštis, Aidas Giniotis, Vladas Bagdonas, Vytautas V. Landsbergis, Domantas Razauskas, Arnoldas Jalianiauskas.

Albumo įrašuose dalyvavo aukščiausio lygio profesionalūs muzikantai: mušamaisiais ir perkusija groja Pavelas Giunteris, saksofonu- Vytautas Labutis, smuiku- Vytautas Mikeliūnas ir kiti.

Pelnas, gautas pardavus kompaktinės plokštelės tiražą, bus skirtas tolesniam Laisvės kovų dalyvių atminimo įprasminimui.

„Už Laisvę, Tėvynę ir Tave“ galima įsigyti Lietuvos genocido aukų muziejuje Vilniuje ir daugiau nei dvidešimtyje „Pegaso“ knygynų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Telšiuose, Alytuje, Rokiškyje, Kėdainiuose, Anykščiuose, Prienuose.

Projekto partneriai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Ateitininkų federacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

ne 1942, o 1945 m. 1942 m. lietuvių partizanų Lietuvoj nebuvo

Buvo ir lietuvių partizanų Lietuvoj tuo metu, tiesa, gal ne tiek daug ir ne tokių aktyvių, kaip po 1944. Iki tol labiau reiškėsi lenkų partizanai bei tie nedaugelis žydų, kuriems pavyko ištrūkti iš getų. Visgi neabejotina, kad lietuviai kovojo ir prieš nacius - šis režimas lietuvius irgi pakankamai aktyviai naikino, pradėdamas nuo vyriausybės narių ir baigdamas niekuo dėtais kaimo gyventojais, todėl pasipriešinimo nacistinei Vokietijai neigimas skamba, švelniai tariant, neįtikėtinai.

pasipriešinimo naciams Lietuvoje 1941 - 1944 m. paneigti tikrai negalima ir niekas to neneigia. Esme: apie Lietuvos partizanus, kovojusius dėl Lietuvos nepriklausomybės galima kalbėti tik 1941 m. Birželio sukilimo metu ir antisovietinės ginkluotos rezistencijos laikais nuo 1944 m. antros pusės iki 1953 m. (drįsčiau teihti, kad ši chronologija yra sąlygiška ir problematiška). Nacių laikotarpiu lietuviai vadovavosi neginkluotos arba "tylios rezistencijos" koncepcija: vokiečiu administarcijos nurodymų sabotavimu, mobilizacijos žlugdymu, antinacine propoganda ir t.t. Tokio pasipriešinimo esmė (ypač nuo 1943 m., kai pasirodė, jog naciai karą pralaimės ir grįš sovietai) buvo žmogiškųjų resursų išsaugojimas ir pasiruošimas kovai prieš sovietus. Su ginklu rankose prieš nacius Lietuvoje kovojo sovietų arba raudonieji partizanai. Šį judėjimą inspiravo ir rėmė Maskva. Jis tiesiogiai buvo susijęs su specialiosiomis sovietų tarnybomis. Savaime suprantama, kad šiame judėjime buvo lietuvių. Tačiau vadinti jų Lietuvos partizanais negalima, nes jų tikslai buvo susiję su Sovietų Sąjungos reikalais. Iš getų pabėgę žydai jungėsi prie sovietų partizanų. Lenkų partizanai (Lenkijos pogrindinės armijos, vadinamos Armijos krajovos, kovotojai) pirmiausia kovojo dėl Lenkijos 1939 m. ribose, t.y. dėl valstybės, kurios sudėtyje buvo ir Vilniaus kraštas. Todėl kovojo jie ne tiek prieš nacius, kiek prieš lietuvišką administraciją Vilnijoje ir prieš sovietų partizanus, kurie maitinosi ar tiesiog plėšikavo lenkų gyvenamuose kaimuose.

Neseniai išgirdau dainą per radiją - sakė, kad grupė,neva, vadinasi "diktatūra"...
Vis gi trūksta tokių dalykų šiandien...

na butu dar gerai ir manau populiarumo daugiau igytu jei bent pusetinai butu padarytas suvedimas normaliai idainuota ir sugrota... nes chia kiemo muzikantu tipo lygis .... daina grazhi bet ishpildyumas atleiskite....

Populistui pritariu..Pražiopsojus buvau .Trūksta šito, net labai .Tai istorijos tarpsnis, apie kurį kalbama įvairiai. Patiko pats filmuko kūrimo sumanymas- apgalvotas, parinktos nuotraukos, gale- mūsų spalvos. Grynai lietuviškas ir nuo širdies padarytas. . Kažkada fanas buvo įdėjęs jį prie klipų, kaip jam patinkantį. Reiškia- reikia jaunimui tokių.
Apie pačią "Diktatūrą" , prisipažinsiu, žinau mažai,tiksliau- nieko, retai ją ir girdžiu. Galbūt tai ir yra grupė, kuri nesiafišuoja perdaug . Bet pati daina man labai priimtina, žodžiu, man patiko! Mieliau klausau tokių, nei visų Žvaigždžių parado..ar Yvos...miau miau..