Tyrimas: Vidurio ir Rytų Europos šalys ekonomiškai gali niekad nepavyti Vakarų valstybių

2007-10-17

Centrinės ir Rytų Europos šalys ekonomiškai gali niekad nepavyti Vakarų valstybių, mat kreipia per mažai dėmesio į žmogų ir inovacijas.

Tokia išvada daroma iš Europos žmogiškųjų išteklių indekso ataskaitos, nagrinėjančios Rytų Europos Sąjungos narių galimybes plėtoti ir išlaikyti savo žmogiškąjį kapitalą, rašoma „EU Observer“.

Tiesa, Lietuva patenka tarp keturių geriau atrodančių šalių, kurios Vakarus vis dėlto gali pavyti.

Tuo metu Slovakija, Bulgarija ir Lenkija, regis, yra pasmerktos įstrigti santykiniame skurde labai ilgam.

Ekonomika turi būti inovatyvi

Griuvus komunizmui, buvusiose sovietinėse respublikose ekonomikos augimas gerokai pranoksta kitų kraštų ūkio plėtimąsi – ir taip atotrūkis tarp Rytų ir Vakarų siaurėja.

Tačiau dabar ekspertai susikrimtę, kad toks procesas nutrūks, jei skubiai nebus imamasi spręsti tam tikrų problemų.

„Studija rodo per pastaruosius metus plyšį besitraukus, tačiau dabar jis gali vėl padidėti“, – teigia ataskaitos vadovas Peeras Edereris.

Pasak jo, nebeužtenka, kad Rytų kraštų ekonomika būtų orientuojama vien į veiksmingumą, naudingumą ir našumą.

„Jeigu norite konkuruoti su Vakarų Europa ir Azija, turite ekonomiką perorientuoti į inovacijas“, – mano P. Edereris.

Darbingi žmonės primirštami

Ataskaitoje kaip didžiausios bėdos įvardijama retėjanti populiacija, protų nutekėjimas, chroniškai didelė bedarbystė ir neužtektinos investicijos į švietimą bei įgūdžius – ypač į vyresnių kaip 45 metų darbuotojų kompetencijos tobulinimą.

Pastaruosius, sudarančius trečdalį populiacijos, politika atseit yra nurašiusi į paraštes, todėl ataskaitos autoriai šiuos žmonės vadina „prarastąja karta“.

„Demografinė padėtis taip pat nėra šauni. Rytų Europoje gimstamumas mažiausias. Tad pridėkime dar protų nutekėjimą – išeis labai pilkas ir atšiaurus vaizdas “, – pridūrė P. Edereris.

Tiesa, kiek geresnė padėtis yra Slovėnijoje, Čekijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kurios turi mažytę galimybę sukurti vakarietišką ūkį per artimiausius du dešimtmečius.

lrt.lt

paimta is bernardinai.lt

Man patiko komentaras tam paciam lrt.lt prie sito straipsnio:

Audrius 2007.10.17 19:29


Negi sunku sukurti paprasta ir veiksminga i 15-20 metu orentuta salies vystimosi vizija????
Pilna pavyzdziu: pradedant Airija, skandinavija ir baigiant Amerika bei Singapuru. Inovacijos, mokslas, pora aiskiu moksliniu prioritetu bei pastovus visuomenes svietimas, pradedant nuo anglu kalbos bei normalios spaudos....NEREIK nieko isradinet, yra daugybe puikiu sekmes istoriju.
Tauta, siekim kokybes!

Prisimenu, kaip Brazauskas sakė, kad po 15 metų jausimės gyveną visai kitokioje valstybėje. Paskubėjo su prognozėmis..
Nors nereikėtų rakurso atgal, bet manau, kad palankųjį traukinį į vakarietišką pasaulį praleido mūsų valdžia . Dabar lipdant po gabalėlį reikia gimdyt iš naujo. Kitavertus, turi pasirodyti nauji žmonės, su Europietiška mąstysena, o ne su kaukėmis. Naujam sukirpimui senos pažiūros netinka.Manau, kad pertvarkyti sąmonės valingai neįmanoma. Gal blogai galvoju, nžn.

2001 metais vienas ekonomistas prognozavo, kad pasivyti ES ekonomika reikia minimum 30 metu. Tai buvo paskaiciavimai su salyga, jeigu nesikeis infliacija, BVP augimas (musu ir ES), ir visi kiti itaka turintys rodykliai. Musu aukstieji pareigunai ta laikotarpi labai optimistiskai sumazino, kad "pasirodyti". Dabar matome visa tikra rezultata. ЖОПА.

Asha, dalies žmonių mąstysena ir sovietmečiu buvo gan normali. Kitos dalies - pasikeitė. Tačiau tiesos tame yra: nemažai tokių, kurie kaip čia pasakius... Nesinori nei pasakot pavyzdžių - visi tokių pažįstame: žmogus priprato prie SSSR, tai jam kitoks gyvenimas ir nesuvokiamas.

O šiaip jau diskusijoje apie mokslą kažkur pastebėjau vieną dalyką, kad neinvestuojant į studijas, einama į pražūtį. Griežtai ekonomiškai žiūrint (į valstybę, kaip į įmonę), yra du investicijų variantai - strateginis ir finansinis. Strateginio atveju laikomasi idėjos, kad įmonė turi tapti kuo konkurencingesnė, ir neretai aukojant šios dienos pelno, siekiama didelių pelnų ateityje. Finansinio investavimo atveju žiūrima visai kitaip - perkama ir parduodama, ilgalaikės programos pašalinamos vardan to, kad padidinti šiandieninį įmonės pelningumą - šitai padeda kuriam laikui padidinti įmonės rinkos vertę ir jos pardavimo kainą.

Su valstybe yra tik viena bėda - jos neišeina parduoti taip paprastai, kaip galima parduoti įmonę. Tai reiškia, kad valstybei telieka vienas vystymo variantas - strateginis investavimas. Deja, ką galime pastebėti Lietuvoje - investavimas didžiąja dalimi panašus ne į strateginį o į finansinį: pinigai kišami į trumpalaikes programas, pvz., pensijų didinimo, kelių atnaujinimo, etc., tačiau ilgalaikės programos, pvz., švietimas, yra karpomos kiek įmanoma labiau.

Tarp kitko, iš tokios ekonominio investavimo analizės man peršasi du dalykai:
1. Valstybės biudžetus tvarko biznieriai, pratę dirbti su finansinėmis, bet ne su strateginėmis investicijomis.
2. Kam ruošiamasi parduoti Lietuvą ir kaip tai išvis įmanoma padaryti?

Tai ir gyvenam kitokioje valstybeje nei pries 15 metu. Jis nemelavo. Jei tik tiek zadejo.



nauji zmones su europietiska mastysena is niekur nepasirodys. Kur ieskoti unikalios europietiskos mastysenos? Teisingai, Europoje. Taigi ta ir darom. Vyksta tas procesas nepaisant dideliam pasipriesinimui (didziaja dalim nesamoningam, bet jei kas tikit, kad turime gudriu nedraugu, kurie bent jau isoriskai nepasizymi dideliais moraliniais isipareigojimais ir daznai ju nesilaiko, tai kodel jie tuom nesinaudotu?). Vienas is to pavyzdziu butu musu aktyvus migravimas po ta pacia Europa, nes igydami ir importuodami is ten materialines vertybes, taip pat, neisvengiamai igyjam bei importuojam to, taip vadinamojo "europietiskojo mentaliteto". Aisku procesas vyksta ne tik i viena puse - imti, bet ir duoti, kartu prisidedamas ir prie formavimo. Todel i siuos procesus ir i su jais susijusius dalykus, kaip dvigubos pilietybes klausimas, galima butu ziureti ir atsakingiau.



apie tai tegu kas kitas parutuliuoja

Tractor, bet įdirbis su strateginėmis programomis yra ir supratimas, kam reikalingas strateginis finansavimas irgi yra.Klausimas kažkoks atviras lieka..
O dėl pardavimo- įdomiau gal, o kas norėtų "pirkt"?..nežinau tractor. Jei sakysiu, kad plaukai piestu stojasi-bus romantiška? Gi visi resursai turi pradžią ir pabaigą, tiek finansiniai tiek žmogiškieji, išskyrus gal nekilnojamą turtą.Visokių cūdų esam matę, kaip parduoda už litą, perka tą patį už milijoną.. Ko čia kam labiau reikėtų?

Na, buvau Vakaruose, ne pirmi metai aplankau mokyklas.Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Regiu visai kitą požiūrįir finansavimą, gal išskyrus Lenkiją. Tik ne dėl pasigyrimo čia, bet kad tvarkomasi kitaip, iš esmės.
Va, dabar Drezdene lankiausi amatų centre, kur vaikai susirenka mokytis po 10 klasių. Ten 2000 moksleivių, finansavimas per metus mano supratimu prie jų kainų nedidelis, 400000 EU per metus. Kelios techninės specialybės. Kitur yra kitos, ar ne 5 tokios įstaigos. Ir ką pastebiu? Kas daroma, daroma gerai ir nepigiai. Žinom, kad Drezdenas dar vis atstatinėjamas, o štai ugdymo įstaiga turtinga, ko nėra pas mus. Net grindų dangos pačios geriausios. Kompiuterinės klasės kelios, kompai atnaujinami kas 3 metai, automobilizmui mokyti firmos, su kuriom sudarytos sutartys, teikia naujausius automobilių modelius, šiom dienom jie turi gaut naujausią bimbalą.Na, nuotraukose matysite aiškiau. Ten moksleivio išsilavinimu rūpinasi ir firma, ir mokykla.Mokinys, sudaręs sutartį su firma, kartu atlieka praktiką, išeina visapusiškai pasirengęs specialistas, gali drąsiai aptarnaut net lėktuvus. Santechnikų, braižytojų darbo vietos, baldai kelia pavydą. Rimtai. Į klausimą, kodėl pas jus geriau?-buvo atsakymas- tai visai kita sistema.Kas naujausia, kas geriausia- mokykloje vaikams ugdyti.

Tu juk puikiai supranti, ką norėjau pasakyti. Pokyčiai labai jau menki.



Tie žmonės turi išaugti iš mūsų vaikų, ugdant juos europietiškoje mokykloje. O į seną subinę, atsiprašau, naujų dantų nebesudėsi. Pakanka pasidairyti, kaip žmonės elgiasi su paprasčiausiu darbo inventoriumi, kuris yra ne jo, o įmonės- tempia ir vagia kaip pašėlę- vis senosios sistemos palikimas. O tai koks požiūris gali būti į globalesnius dalykus?


Čia apie seną sukirpimą. Nereikia nieko rutulioti, juk aišku, kad persitvarkyt nėra taip jau paprastas dalykas. Tai ne baldai perstatyt. Tractor teisus, sakydamas, kad ir anoj santvarkoj buvo normalios mąstysenos ir požiūrių žmonių, tačiau turim dar labai daug ir jaunimo iš 1991 metų panašiai, kada jie iš mokyklos suolo , praėję sovietinį auklėjimą, buvo išmesti į gyvenimą jau kitoje santvarkoje- pasimetę ir nesuradę sau vietos(dauguma). Vat juos irgi vadinu prarastąja karta.