Zinau sia istorija turbut geriau, nei daugelis.
Kryziaus keliai... Pradedant nuo vyro pasipiktinimo zmonai pastojus(nenoriu vaiko), kelione is gimdymo namu i parduotuve maisto, nes vyrui sunku grizt 5 km, Orienburgo teismo (Plunges miesto dydzio) poziuriu "mus neitikina Klaipedos miesto teismo sprendimas", LR Auksciausio Teismo !!! atsakymo nebuvimo per nustatyta termina ir dar daug, daug.

O kur dar Vokietija su Zemes teises autoryste (pilieciai pagal gimimo vieta).

Kuo toliau, tuo labiau pradedu suprast zydus. Baltas pavydas ima.

Bet_kas, panašu, kad tavo pasakyti dalykai labai patvirtina mano netiesioginius įtarimus.

O dėl žydų - pilnai palaikau. Jei norime būti stiprūs, turim padėti saviems net tada, jei tie savi būtų neteisūs. O apie tokius atvejus, kai vokiški teismai deda ant mūsų motinų, atimdami iš jų vaikus, net nekalbu.

Mes toiais nebūsim niekada. Mūsų tautoj vyrauja pavydas. Jei vienam gerai kitas jo nekenčia. Atsiranda tokių, kurie sako: taip jai ir reikia nereikėjo ten važiuoti, nereikėjo tekėti........

Irma - mes galim but tokie kaip zydai, 90 metu ivykiai parode. Deja tik stresinese situacijose. Taigi truksta vieno - gero vado, kuris stresa sugebetu palaikyti, tada vietoj savu lietuviai kitus prausia, ir prausia labai gerai.

P.s. I pavyduolius bei kitus trukdancius reikia tiesiog nekreipti demesio. Sis Ingos ir Luisos reikalas eis toli, iki pergales. Bus parinkti reikiami argumentai visom durim, pamatysit

P.P.s. Visiem palaikiusiem ar palaikysiantiem DIDELIS ACIU!

<OBJECT type="application/x-oleobject"><PARAM NAME="FileName" VALUE="http://media2.lrt.lt/ltv2/20071014_2100_Sankirtos_s1.wmv"><EMBED type="application/x-mplayer2" SRC="http://media2.lrt.lt/ltv2/20071014_2100_Sankirtos_s1.wmv"></EMBED></OBJECT>

Irma, aš buvau tokios nuomonės, tokios ir laikausi. Būtina apsižiūrėti.Kai iškyla katastrofa, jausmai nebetenka prasmės.
Bet tai nereiškia, kad nepalaikau mamos ir mergaitės,dar nesu tiek nupušusi, motinystės dalykai yra visai kas kita, šventa.Ne apie mergytės mamą čia, o bendrai.Kas nutiko su Linau, jau nebeiškabinsi.Vargo vakarienė abiems- ir mamai, ir dukrai.
Perspėjimas niekada nepakenks.O ką dabar turim?
Pasirašiau peticiją, bet matom, kad teisininkai abejoja mūsų parašų jėga, galinčia ką pakeisti. Labai norėtųsi, gal ras kokį plyšelį įstatymuose?
Todėl perspėju , kad dabartinės migracijos laikais, žmonės susituokia kitoje šalyje, ypač su musulmonais- kiek buvo gelbėta moterų?Daug, o jos vis važiuoja į ten. Kaip drugeliai į šviesą.

Asha, nesvarbu, ar mūsų parašai turi juridinę galią, ar ne - tai tiesiog labai geras šauktukas kai kuriems funkcionieriams bei politikams. Vieni politikai pabandys pasidaryti politinį kapitalą iš tokio rezonansinio įvykio, kiti funkcionieriai truputį išsigąs, kad jų kėdės braškėti ims - vat ir gausis rezultatas.