Anglo-saksu teisine sisteme remiasi principi, kad tokia byla kazkada jau buvo. Tada jie knisa bylas, turincias panasuma, ir ziuri koks sprendimas jau buvo priimtas, ir taiko analogiska. O nestandartinis, kai kila daug abejoniu, ar advokatai irodo, kad panasias bylas turi mazai panasumu, ir reikia apeliuoti i aukstense instancija (savotiskas kreipimasis i karaliu).

Drs: Teisingesni galima lyginti su neteisingesniu, griezta su laisvu. Taciau lyginimas teisingas vs grieztas yra nonsensas.
Esme kam mes esam teisingi, kam mes esam neteisingi?
Siuo atveju, Lietuvos teisesauga teisinga vokiecio atzvilgiu, neteisinga savu, lietuviu atzvilgiu. Tai kaip savi poto gali gerbti tokia valstybe? O po visko kyla nuostabos suksniai - emigracija, nusikalstamumas, lalala... Naturalu, kai savu teisiu teisetais metodais neimanoma apgint, tai ginasi visais likusiais, arba spjauna i Lietuva ir isvaziuoja kur valstybe gerbia ir kovoja uz savus.

Pala, tai uz ka juos teise, jie turejo legitimuma priimt istatymus, juos ir prieme? Tai cia apie Niurnberga. O kaip su saudziusiais zydus? Pagal Vokietijos istatymus zydus buvo galima saudyt, uz Vokietijos okupuotu teritoriju ribu niekas nesaude.

Balvonai, buvo teisiami tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių nacistinių nusikaltėlių, jų teismai tęsiasi iki šiol. Kiek atsimenu, keliasdešimt buvo nuteista mirties bausme Niurnberge, šimtai - kitose šalyse. Ir, kaip Drs teisingai pastebėjo, visas genocidas buvo vykdomas pagal įstatymus.

Drs, čia jau keblus klausimas - kokia byla pasieks parlamentą, o kokia - nepasieks. Visgi, jei egzistuoja tam tikras teisinis mechanizmas (o ne kaip pas mus - žurnalistinis), visi turi bent jau tam tikrą galimybę.

O dėl lietuvių vaikų pas arabus - yra jau buvęs ne vienas atvejis, kai Libaniečiai, turkai ar pan. išsiveždavo labai panašiai vaikus iš Lietuvos, kuriuos gimdė lietuvės mamos ir kurie augo Lietuvoje.

Lietuvos teismų sprendimai dažniausiai taip ir nebūdavo priimami, berods tik 1 ar 2 atvejai buvo, kai buvo bandoma iš Libano išsireikalauti vaiko grąžinimo. Visi atvejai baigėsi tuo, kad dėjo arabai su savo teismais ant mūsų įstatymų. Tarp kitko, anų šalių pozicija žymiai natūralesnė, nei mūsiškė, todėl, kad ir laikytume juos neteisiais, verta bent jau dėl to pagarbą jiems pajusti.

Beje, ir šiuo, Luisos Rinau atveju - irgi tas apts. Vokietijos įstatymai gina šalies piliečius, kaip SAVO šeimą. O Lietuvos teismai - ką? Tipo, "Nesvarbu, kad tu mama, tavo vaikas priklauso kitiems, todėl esi pagrobėja".

Man šita byla, kuo daugiau apie ją galvojuo, tuo labiau primena, atleiskit, kiaulių fermą - tipo, "išnuomavom paršavedę kiaulę (Ingą Rinau) vokiečiams, ta atsivedė paršelį (Luisą Rinau), o kiaulei kažkas užėjo ir jinai tą paršelį pavogė. O kadangi kiaulė buvo išnuomota, tai paršelis gi priklauso vokiečiams, reikia jį grąžinti".

Žodžiu, kai į žmones ir į vaikus žiūrima, kaip į kiaules fermoje, tai ką aš žinau. Asmeniškai aš matau paprastą dalyką: tokie įstatymai kardinaliai kertasi su mano moraliniais ir etiniais principais.

Visiškai sutinku, tik sakau, kad konkrečioj situacijoj mes galim kritikuot Lietuvos teismą už savo piliečių negerbimą ir neatstovavimą jiems, bei žeminimąsi prieš Vokietiją, bet negalim sakyt, koks sprendimas yra teisingas, nes mes situaciją žinom tik iš žiniasklaidos, kuri linkusi groti jausmais vardan savų tikslų. Įtariu net jei teismas žmogiškai spręstų tokią situaciją, bet nepriimtų "reikiamo" žiniasklaidos įtikintai liaudžiai sprendimo irgi būtų apkaltintas

Kaip as nacistus nekenciu, bet negaliu pratyleti. Del Nuirbergo proceso viskas OK, bet del kitu tukstanciu, del genocido, mano galva buvo tiesiog zydu spaudimas. As buciau teiseju, isteisinciau, nebent butu irodymu, kad savo valia saude. Kai vyksta karas, isakymus reikia vykdyti. Reikia teisti ne vykdytojus, bet kas isakymus duodavo. (nesuprantu, kaip cia as nacistus bandau uzstoti). Vsio, manau del nacizmo pravaziavome.
Del Rinau, sunku ka nors pasakyti, nes reikia zinoti visas smulkmenas, ir cia forume sededami, tik eiline baltologija uzsiemame, bla bla bla.

Balvonai, kalti ne tik įsakymus davę. Kalti ir vykdytojai. Logika labai paprasta: tarkim tu tarnauji dabartinės Lietuvos kariuomenėje. Ir tau tavo vadas sako - nueik į vaikų darželį ir sudegink visą kartu su vaikais. Darytum? Aišku, kad ne. Ir jei visi nedarytų, tai ir vadai negalėtų nieko padaryti. Tarp kitko, žydų genocidą vykdė specifiniai padaliniai, kur visi žinodavo, ką jie darys, dar prieš eidami į tuos padalinius.

Ot dbar kokie visi protingi: zmogaus teises, bla bla bla. pabandyk neivykdyti isakyma. Vienas karys atsisake, kur jis???? nebera kariumenei. As apie atveji, kai lietuvis karys Afganistane ar Irake atsisake eiti patruliuoti. Jau nekalbu apie rimtesnio isakymo vikdyma.
Karo metu uz isakymo nevykdyma - mirtis. As gyventi noriu. Susprogdinciau ta priesu darzeli (tiksliai nezinau, kaip pasielgciau, gal ir nesprogdinciau).