Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino pasitraukti iš vienos pagrindinių nusiginklavimo sutarčių. Atitinkamą grasinimą jis išsakė penktadienį susitikime su JAV valstybės sekretore Condoleeza Rice ir gynybos sekretoriumi Robertas Gatesas, praneša agentūra AFP.

Tai yra vadinamoji INF sutartis (Vidutinio nuotolių branduolinių raketų uždraudimo sutartis), kurią 1987-aisiais pasirašė tuometinis sovietų vadovas Michailas Gorbačiovas ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. Remiantis šia sutartimi, JAV ir Rusija įsipareigojo atsisakyti vidutinio nuotolio branduolinių raketų, kurių veikimo nuotolis - nuo 500 iki 5 tūkst. 500 kilometrų.

Pasak V. Putino, Rusijai problematiška toliau priklausyti sutarčiai, kuri nesaisto kitų šalių. Jo teigimu, sutartis turėtų būti išplėsta iki "tikrai universalios sutarties".

V. Putinas taip pat įspėjo JAV neskubinti savo planų dėl priešraketinės gynybos sistemos Rytų Europoje, kol dar vyksta pokalbiai su Rusija šia tema.

"Mes tikimės, kad jūs neforsuosite savo ankstesnių susitarimų su Rytų Europos šalimis, kol vyksta mūsų sudėtingos derybos", - pažymėjo V. Putinas.

Rusija JAV priešraketinės gynybos sistemą laiko grėsme savo saugumui.

- kam nuo ko reikia gintis?
vistiek ekonomiskai tikslinga laisvas bendradarbiavimas tarp
vakaru - vidurio - rytu
saliu.

p.s.
salin branduolini ginkla!

As suprnatu Rusijos susirupinima, del JAV bazes Cekijoje. Manyciau jankiai tiesiog patys provokoja "meska".

Manau, šiai naujienai reikia atskiro komentaro apie tai, kokia tos sutarties pažeidimo grėsmė ir ką tai gali mums reikšti.

Balistinės raketos skirstomos į keturias rūšis - mažo (iki 500 kilometrų nuotolio), vidutinio (iki 5000 kilometrų nuotolio), didelio nuotolio (tarpkontinentines, paprastai - 8000 ar daugiau kilometrų) bei suborbitines (galinčias apskrieti visą Žemės rutulį).

Kiekvienas iš šių raketų tipų turi savą paskirtį:
* Mažo nuotolio raketos naudojamos tiesiogiai karo zonoje (paprastai siekienčioje 200-300 kilometrų)
* Vidutinio nuotolio raketos - totaliniam potencialiai galinčio pulti priešo pajėgų sunaikinimui (pvz., SSRS vidutinio nuotolio raketomis galėjo sunaikinti visas NATO pajėgas Europoje)
* Tarpžemyninės raketos skirtos visų pirma atsakomąjam smūgiui branduolinio karo atveju (t.y., jei JAV išsprogdintų branduolinėmis bombomis visas Rusijos pajėgas, pastarąjai pakaktų kelių dešimčių tarpžemyninių raketų, norint sunaikinti keliems šimtams didžiausių JAV miestų)
* Suborbitinės raketos šiuo metu yra uždraustos JAV ir SSRS tarpusavio susitarimais, nes yra pernelyg efektyvios puolamąjame smūgyje (pvz., SSRS galėjo tokiomis raketomis apšaudyti JAV, jas paleisdama per Pietų pusrutulį).

Yra keli faktoriai, nulemiantys vienų ar kitų raketų panaudojimą:
1. Kaina, kuri, didėjant raketos veikimo nuotoliui, didėja pagal geometrinę progresiją - už tą sumą, kuri išleidžiama vienai tarpžemyninei raketai, galima pastatyti dešimtis vidutinio nuotolio raketų arba tūkstančius mažo nuotolio raketų.
2. Laikas, per kurį raketa pasiekia taikinį - artimo bei vidutinio nuotolio raketoms tas laikas siekia vidutiniškai kelioliką minučių, tarpžemyninėms - nuo keliasdešimt minučių iki poros valandų. Nuo raketos skridimo laiko priklauso, ar vienai šaliai paleidus raketas, kita spės imtis atsakomųjų veiksmų. Dėl organizacinių priežasčių (patikrinimai, ar tikrai karas ir pan.) atsakomasis laikas siekia mažiausiai kelioliką minučių.
3. Raketų mobilumas - artimojo nuotolio raketos lengvos, jas įmanoma pervežinėti taip, kad priešas jų nesusektų. Sunkiau, bet teoriškai įmanoma tai padaryti ir su moderniomis vidutinio nuotolio raketomis. Tolimojo nuotolio raketos yra nemobilios, susekamos lengvai.

Taigi, ką matome - iš visų rūšių branduolinių raketų, didžiausią totalinio branduolinio karo grėsmę kelia vidutinio nuotolio raketos - jos pakankamai greitos, kad priešas nespėtų sureaguoti, pakankamai pigios, kad supervalstybės jų galėtų turėti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių, pakankamai mobilios, kad neišeitų jų efektyviai kontroliuoti. Dėl šių savybių vidutinio nuotolio raketos neturi didelės reikšmės atsakomąjam smūgiui (tam skirtos tarpžemyninės raketos) - pagrindinis vidutinio nuotolio raketų tikslas - suduoti pirmąjį smūgį, kuris visiškai sunaikintų priešą.

Šaltojo karo metais didžiausią grėsmę pasaulio saugumui kėlė būtent vidutinio nuotolio raketos - apie 1960 metus jas pradėjus dislokuoti Europoje (ir Varšuvos pakto, ir NATO šalyse), prasidėjo keletą dešimtmečių trukusi krizė, kuri, beje, kelis kartus vos nesibaigė branduoliniu karu. Būtent JAV-SSRS sutartis dėl vidutinio nuotolio raketų apribojimo, kurios dėka beveik visos šios raketos buvo sunaikintos, pašalino grėsmę, kad viena iš branduolinių valstybių pradės karą.

Dabartinėje situacijoje JAV ir Rusija yra apsiginklavusios daugiausiai atsakomojo smūgio branduoliniais ginklais, kurie yra labai brangūs ir gan neefektyvūs pirmam panaudojimui prieš mobilias kitos šalies pajėgas, t.y., branduoliniai ginklai naudojami, daugiau kaip saugumo garantas. Pažeidus vidutinio nuotolio raketų sutartį, JAV ir Rusija vėl pradėtų kaupti puolamąją, pirmojo smūgio ginkluotę, t.y., pasaulis gan greitai vėl atsidurtų ties susinaikinimo riba.

Taigi, ką reiškia pastarasis Vladimiro Putino pareiškimas? Sakyčiau, tai yra tokio dydžio grąsinimas, kokio dar nėra buvę: ši kartą V. Putinas duoda visiškai nedviprasmišką užuominą, kad jis pradės ruoštis puolamąjam branduoliniam karui.

Kokios ilgalaikės pasekmės? Sakyčiau, prieš kelis metus prasidėjęs Antrasis Šaltasis karas perauga į naują fazę, kurioje jau imamasi ne tik dviprasmiškų politinių veiksmų bei intrigų (kaip kad revoliucijos ir skandalai Ukrainoje bei Lietuvoje), bet ir pradedama vėl žvanginti ginklais.

Dėl šio dalyko negalima kaltint vien Rusijos, nes pagrįsta priežastis tikrai yra ir čia mažiausiai tolygiai kalti ir provokuojantys yra ir JAV valdžios sprendimai .

Kartais atrodo, kad vieninteliai rusai neprarado sveiko proto.

Visiškai nesutikčiau, tačiau turbūt visiškai teisinga būtų sakyti, kad sveiką protą praradę ne jie vieni

Na, kapstyti, kas kaltas, galima ilgai. Akivaizdu, kad JAV planas Čekijoje ir Lenkijoje pastatyti priešraketines sistemas neturi nieko bendra su Irano teroristais - šita nesąmone gali patikėti nebent kokie nors gaublio nematę JAV rednekai, bet ir tai ne visi.

Tolimojo veikimo priešraketinės sistemos kažkiek destabilizuoja padėtį, nes dalinai apsaugo nuo trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų, t.y., sukuria NATO šalims tam tikrus pranašumus. Visgi, jos negali būti efektyvios prieš tarpkontinentines ar sparnuotąsias raketas ir sukurti pilnaverčio skydo Vakarų Europai apsaugoti.

Taigi, Putino grąsinimus drįsčiau vertinti kaip gan netikėtai įsisukančią šaltojo karo spiralę - viena vertus JAV gana drąsiai ėmėsi stiprinti savo pajėgumus Europoje, kita vertus, Rusijos atsakas, netgi patsai grąsinimas - visiškai neadekvatus. Faktiškai, gerokai labiau neadekvatus, negu Busho makaronai apie tai, kad Čekijos raketos apsaugos Bulgariją nuo Irano :-/

Žodžiu, nepatinka man šitas reikalas.