1939, Rugpjūčio 23 Maskvoje pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas. Šiuo Vokietijos-SSRS susitarimu buvo pasidalintos Vidurio bei rytų Europos valstybės ir neformaliai pradėtas masinis genocidas. Nacių pusėje buvo naikinami žydai, sovietų pusėje - "klasiškai svetimi elementai".
Kas gi pasikeitė nuo to laiko? Lietuva atgavo nepriklausomybę, tačiau ar ji tikrai yra? Tiesiog stebina, kad po 68 metų, tą pačią dieną (tiksliau - naktį, iš rugpjūčio 22 į rugpjūčio 23) buvo nužudytas Lietuvos saugumo pareigūnas Vytautas Pociūnas - gal toks simbolizmas ne šiaip sau?
Šiandien priešpiet Vilniuje S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros nedidelį koncertą surengė filosofas Leonidas Donskis ir Baltijos gitarų kvarteto koncertas - ši akcija buvo skirta priminti prezidentui (neretai vadinamam šliure ar netgi skuduru), kad sąmoningi piliečiai mato valdžios skleidžiamą melą. Bet... Ar tikrai?
Saulius Stoma savo bloge rašo, kad Juodojo kaspino diena - tai ir Vytauto Pociūno žūties diena, kuri mums rodo mūsų valstybės žlugimą. Tačiau mes vėl matome ką daro valdžia: Kirkilui suorganizavus Pociūno mirties aplinkybes tirsiančią komisiją, prokuratūra bei prezikas (atleiskit), kaip nuo grandinės atitrūko...
O kas dedasi aplink? Man įstrigo kita naujiena - Estijoje prasideda buvusių NKVD ir partijos darbuotojų persekiojimas. Štai atsakomybėn jau traukiamas ir anoks Arnoldas Meris, daugybę ryšių valdžioje turėjęs Estijos prezidento Lennarto Merio pusbrolis: surinkti duomenys rodo, kad tasai A. Meris suorganizavo mažiausiai 251 žmogaus deportaciją, iš šių žmonių bent 40 žuvo pakeliui į Sibirą arba lageriuose. Tuo tarpu Lietuva neskuba - buvę NKVD darbuotojai netgi rengia viešus mitingus per vadinamąją "pergalės dieną", ateidami į juos su NKVD-KGB uniformomis (ar kada atkreipėte dėmesį į violetinio (rus. malynovyj) atspalvio antsiuvus?) kuriuose įrangą atsitempę oratoriai peza apie tai, kaip Lietuva turinti jausti dėkingumą "tarybinei armijai išvaduotojai".
Taigi, tokios nelinksmos mintys...
|