Rimtas ir vaisingas tarpusavio supratimas tarp Rytu ir Vakaru tiek politineje,tiek socialineje srityje yra didysis,dar neivykdytas musu laiku reikalavimas,ta pati galima pasakyti ir apie dvasinio bei kulturinio gyvenimo sritis.Siandien jau nebekalbama apie tai,kaip japonus atversti i krikscionybe,europiecius-i budizma ar daoizma.Mes turime ir norime ne atversti,o atsiversti ir plesti akirati,rytietiska ir vakarietiska isminti pripazinti ne kaip priesiskas,viena su kita kovojancias galias,bet kaip polius,tarp kuriu virpa vaisingas gyvenimas.
Retorinis klausimas,bet visgi-kaip butu imanoma islaikyti pusiausvyra tarp Rytu ir Vakaru??..

tankais kaip visada
as tikrai nemanau, kad issipildys tokia naivuoliu ideja kaip pasauline taika. dar vien del to, kad niekas neuzmirsta senu skriaudu.

pvz. juokinga man klausyt dabar, kai lenkai kaulija pripazinti savo tautiecius karo nusikaltimo aukomis ar kazkas tokio.. Ar pripazins ar nepripazins, kas nuo to pasikeis? Nebent bus proga pradet kaulyt jau materialiniu nuostoliu atlyginimo. Panasi situacija su zydais. Kazi, jei ateityje kai issivystis Rusija, lietuviai neprades kaulyti tu zemiu, ant kuriu stovejo ju tremties barakai??

Pa kolkas zmonija ir gyva karais. Lengva pastebeti, kad dauguma saliu, naciju zenge dideli technologini zingsni butent po karu, neskaitant to fakto, kad jos ir budavo nualintos.

Prisimenant Lietuvos okupacija po II pasaulinio karo, tik nereikia pradet aiskint, kad okupantai tik isnaudojo vargsus lietuvius ir nieko gero nedave.. Kazkodel daugiausia mokyklu buvo pastatyta TSRS laikais, tuomet daugiausiai zmoniu igyjo ir issilavinima..o dar jeigu pradetume kalbet apie Ignalinos AE ir Mazeikiu nafta.. Lietuva buvo nuskriausta tik tiek, kad buvo mazinamas tautiskumas (aisku tau jau mano nuomone).

Beda ta, kad salys, kurioms reikia skubių reformu, spartesnio augimo ir geresnio viesojo aptarnavimo, iki siol turi silpnas institucijas, nepaslaugius kaimynus, yra geografiskai nepalankiai isikurusios.... Taigi turi menka galimybe pasiekti sekmės virsune...
Kazkaip lietuviai per daug savim nepasitiki: Rytai, Vakarai, o kur cia mes tarp ju? Per daug dairomasi i salis ir per mazai i save atsigreziama. Ir kol kas daugiau slamsto,nei geru dalyku tie kaimynai mumi perdavė...

Dėl praeities klaidų pripažinimo (tokių, kaip Katynės žudynės, Holokaustas, etc.) - tai yra būtina sąlyga taikai ir demokratijai. Būtina kodėl? Tiesiog tam, kad tokios klaidos nebūtų kartojamos. Šalis, išdrįsusi pripažinti savo nusikaltimus ir už juos atsakyti, daugiau tokių nusikaltimų nekartos. Tokia vat demokratijos sąlyga. Beje, patvirtinta istoriškai - Holokaustas buvo inspiruotas armėnų genocido Turkijoje, į kurį Vakarų šalys pažvelgė pro pirštus. Rezultatas - niekas net nesusimąstė, kad einama prie masinių žudynių ir niekas iš genocido vykdytojų nesusimąstė apie tai, kad už tai bus nubaustas. Tačiau dabar, pripažinus Holokaustą, tokios žudynės Europoje jau vargiai bepasikartotų. Tas pat pasakytina ir apie okupacijas ir pan. - Rusijai pripažinus ir atsiprašius už Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją, vargu ar šioji šalis dar kartą išdrįstų tai daryti, bet dabar, kol jie tai tiesiog įžūliai neigia - pakartotina okupacija vis dar įmanoma.

O dėl tarybinių pasiekimų Lietuvoje - aišku, pasiekimų būta. Švietimu mes ko gero lenkiame vakariečius, medikų kvalifikacija - irgi. Tačiau ar smarkiai? Ir kiek praradome? Ar norėtųsi Lietuvą palyginti su Suomija, kuri tarpukario laikotarpyje turėjo maždaug to paties lygio ekonomiką?

Ir dar - apie karus - pavienio karo poveikis ekonomikai juntamas praėjus netgi 100 metų. Neperdedant. Turtingiausios Europos šalys dabar yra tos, kurios paskutinį šimtmetį išvengė karų, pvz., Šveicarija ir Švedija. Labai pažymėtinas faktas yra tas, kad dar XIXa. viduryje šios šalys buvo vienos skurdžiausių. Tuo tarpu D. Britanija, Prancūzija, Vokietija, iki pirmo pasaulinio karo buvusios kolonijinėmis superimperijomis, per du karus prarado savo įtaką. Kai kuriose iš pokario šalių buvo juntamas ekonominis pakilimas, bet jis kilo ne dėl karų, o tik dėl nežmoniškai atpigusios, bet kartu - itin išsilavinusios darbo jėgos. Kokios pasekmės? Iki karo ta darbo jėga dirba vietiniam kapitalui, o po karo - užsieniniam. Kitaip tariant, gaunasi ne suklestėjimas, o tiesiog kapitalo nutekėjimas į užsienį.