Visada buvo aisku, kad tai buvo grazus politinis zaidimukas. Kaip visada eiliniai pilieciai lieka uz patranku mesa. Is esmes, tokiu ivykiu visada reikia, tada bent kazkokioje dalyje zmoniu atsiranda savimone, kuri pamoko nedaryti klaidu.

O jaunimas... jie to nemate.. jiems tai egzotika romantika... AR bent vienas, kuris butu isgyvenes II pasaulini kara dabar su pagarba ziuretu i karine technika? Dziaugtusi, kad vieno ar kito karvedzio vadovaujama strategija sumale i miltus milijona-kita zmoniu??... Kazkodel kiekvienas prisimenantis kara, prisimena ji su siaubu..

Karas ir dabar vyksta, ir nelabai toli...kodel nieks nevaziuoja turistaut i pvz. Iraka? Juk taip faina...karine technika, kalasnikovai papigiai... Idomi butu reakcija man zmogaus, kuriam einant jo draugo zarnos issikraidytu i sonus... Kaip tada butu galima pasakyti, kad visi zmones verkiantys del to kas ivyko - yra provincialai (karoce kaimieciai)...

Taip,Kumpi, taip ir yra. toks jausmas , kaip patriotizmas, nyksta, ypač tai galima jausti, kai iš aukštų tribūnų sako apie "verkimą ir verkšlenimą" dėl tos dienos. .Argi verkšlenime visa prasmė? Galbūt, kada netaip gyvenama ir valdoma, norima atsakomybę suverst verkimui ir datos nurašymui į kaip nors atmenamas dienas. Valstybė be patriotų- tai valstybė be žmonių, be piliečių. Patriotai- tai žmonės, pagal mane turintys šiek tiek daugiau, nei save patį ir savo interesus... Juk visada kalta aplinka, kai kas vyksta netaip.Gerai, kad dar nesako, jog sausio 13-ji-- išvis buvo kaimiečių reikalas( nors išties daug kaimiečių į Sitkūnus ir prie TV bokšto suvažiavo). Juk tai vyko ne užsieniuose, o Lietuvoje, po mūsų nosimis..!!! Kokie įvykiai dar sudrebino Lietuvą? S.Stomos žodžiai:"Nuostabu, kad tą dieną turime. Tai likimo dovana, parodanti beginklio žmogaus vienybę".. Na ar ne atspirties taškas visuose darbuose..?
Gaila man tų, užmašties paliestų, kurie paskaitys kelias eilutes istorijoje , kurie, po kažkiek metų į su Sausio 13 medaliais pasipuošusius žmones žiūrės kaip į kretančius sklerotikus, kaip kad dabar ir visai neseniai buvo atsiliepiama apie 2 pasaulinio karo dalyvius(jų mažai ir bėra), susirinkusius į broliškąsias kapines. Su kandumu, pašaipa, o tai juk irgi buvo jų svarbus gyvenimo momentas..Be pasirinkimo. Kaip ir sausio 13-ji. Likimo korta.

Gal kiek vėlokai užklydau į šią temą.
Tačiau ir aš kartais pagalvoju... „ar eitų dabar“. Beje, buvau tikrai maža tuo metu... beveik dešimties metų. o vaizdų per tv tai tuokart prisižiūrėjau į valias. Baisu lyg ir nebuvo, gal kad toli. Kažkaip nepamenu kokia savijauta buvo, kai po dienos kitos (šito tiksliai dabar nepamenu) sužinojus mama pasakė, jog tėtis tenai kažkur parlamente. Vėliau, kaip jis pats pasakojo miegojo salėj po ta vėliava, ir koks ten miegas, kai nežinai kas kaip bus. Kai esi atsakingas ne vien tik už save. Vis tik jis ten atsidūrė ne šiaip, o tiesiog kartu su kolegomis kursantais buvo ten nuvežtas. Tuomet mokėsi karininkų kursuos Kaune.
Yra tas medalis dėžutėj, knyga... Baigti tie karininkų kursai - pirmoji laida po atkurtos nepriklausomybės... Bet... Kartais išgirst tenka iš tėčio lūpų, jog ne už tokią Lietuvą kovojo, kokia yra dabar... ne už tokią.

Geras klausimas:ar eitume dabar?Jeigu alternatyva butu post tarybine Lietuva (kaip dabar) arba TSRS a la prieskarine Stalino saule su 1937-38mm represijomis,ar bet kokia kita totalitarizmo forma - eiciau vel.Visvien ner kas prarasti butu apart gyvuliskos egzistencijos,tegu ir siltos.O jeigu galeciau pasirinkti 1988m - nesciau kudasiu jau tada bile kur i laisvaji pasauli.Ka teko visvien daryti tik is "laisvos Lietuvos".

- buvom jauni ir naivus, nesitikejom tokios totalines ekonomines blokados ir is rytu ir is vakaru..

p.s.
rytai kerstauja, vakarai slopina konkurentus..
(o vietiniai pasijuto "dievaiciais" kitus piliecius paverte "runkeliais")

Tiesiog prisiminkim šią įsimintiną Lietuvai datą kartu su Ovidijumi Vyšniausku..

Teisinga daina, liūdni prisiminimai, pagarba dalyvavusiems ir amžinas atilsis žuvusiems didvyriams!

..


''Jau antras dešimtmetis baigia praeiti, jau antras,
Užaugo karta, kuri skausmo, Sausio kančios nesupranta,
Negirdėjo, kaip spjaudo kulkas okupanto šalti automatai.
Nežino, nematė...
Ir gerai, kad OMON‘o jie niekad nematė.

Nesakyki, žmogau, kad šiandieną išaušus diena,
Nė minutės vienos kruvinosios nakties neverta,
Kad stipresnės už plieną širdžių barikados pakriko, ištirpo,
Jų vietoj – partiniai klanai tūzų kortom Tėvynę pakirto.

Nesakyki, žmogau, kad Laisvė – beteisė piemenė,
Kurią tik poetai išdidūs gal myli ir lūpose gano,
Jos garbei uždėtas vainikas, patikėk, nenuvys niekada,
Lig šiolei dar skamba Sausio 13-osios nakties valanda.

Istorijos lapų bankų vertelgos ir makleriai biržų nerašo,
Už laisvės idėją turtuoliai niekur neduoda nė grašio,
Tad Laisvė ne jų, o mūsų, doras pilieti, žmogau,
Gerbkime Laisvę - tai žuvusiųjų priesaikas tau.

Gerbkime Laisvę, kaip gerbiam kiekvienas save,
Nes nieko vertesnio daugiau nesurasti už ją,
Patikėk, išauš dar lietuviui gražesnė, šviesesnė diena,
Juk neveltui negyja pragaištingos nakties atvertoji žaizda.

Praeis metų daug, gal šimtai net keli,
O didvyrių vardai bus ir tuomet gyvi,
Lietuva ir jos ainiai mūsų kartai dėkos,
Kad speiguotąjį sausį apgynėm,
Aktą Kovo 11-osios dienos.''

(eiles paimtos is interneto platybiu)