Bet kas, visa sistema sukurpta "ant veiklos" iš apačios ir realių rezultatų pateikimu "viršūnėms" ir visokių direktyvų nuleidimu iš viršaus į apačią, čia visa blogybė. Na, žinomas biurokratinis modelis visose veiklos srityse būtent toks.Bent šiandien. O visą tą sistemą reiktų apsukt antraip, sudarant bendradarbiavimo žiedą(ratą). Bet čia jau reikia vargintis ir daug galvoti, daug finansuoti.

Ir ne apybraižiškai, o globaliai, įjungiant visus probleminius ar rizikos grupės vaikus, o ne 20-30 ir deklaruot, kad va, pas mus vyksta kažkas. Tas limitų taikymas ir paukšteliavimas popieriuose - šakos, ant kurios sėdi, pjovimas, žiūrint į tai, kas bus po 10-15 metų. Neaišku, ko daugiau reikės- mokyklų, stovyklų ar visokių lukiškių.