Antradienį, lapkričio 6-ąją, Seimas pritarė Loretos Graužinienės vadovaujamos komisijos išvadoms apie tai, kas organizavo Juro Abromavičiaus (saugumo darbuotojo bei savanorio) žūtį 1997 metais. J. Abromavičiaus mirtį komisija įvertino kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turi ryšių su kai kuriais ankstesniais bei dabartiniais konservatorių lyderiais.

Kitaip tariant, Loretos Graužinienės manymu, konservatoriai gali būti teroristine organizacija. Kaip vienas iš žudikų įvardinamas buvęs Seimo narys konservatorius Algirdas Petrusevičius, taip pat teigiama, kad prisidėjo ir tuometinis Seimo vadovas Vytautas Landsbergis bei kiti konservatorių bei Tėvynės Sąjungos nariai. Anot Loretos Graužinienės, A. Petrusevičius tapo Seimo nariu būtent dėl to, kad dalyvavo, rengiant žmogžudystę.

Gan paradoksalu, tačiau Loreta Graužinienė (ir taip daug kritikos bei įtarimų sukelianti Darbo partijos narė), susilaukė daugybės kritiškų pasisakymų Seime, tačiau, atėjus laikui balsuoti, Seimas beveik vieningai pritarė komisijos išvadoms balsų dauguma (54 balsavo už, 21 - prieš, susilaikė - 4).

Konservastoriai tuo tarpu piktinasi, esą visa tai absurdas ir kad nebuvo kviesti svarbūs liudininkai, o kitų liudininkų parodymai buvo iškraipyti. Konservatoriai teigia, kad perteklinis slaptumas, tendencingumas yra organizuotas dar nepašalintų Saugumo darbuotojų, kurie nukentėjo per skandalus dėl VSD.

L. Graužinienės teigimu, jos įrodymai yra slaptoje medžiagoje, kurią leidimą turintys Seimo nariai gali pasiskaityti specialioje Seimo raštinėje. Tojis slapta medžiaga, esą, negali būti skelbiama.

gal taip jau tiesiogiai nebuvo bet nera dumu be ugnies.... gudus laikai buvo ... gerai ta visa terpe jauchiau nes buvau savanoris .... aishku ka zhmones kalba tai dar nera irodymas ... bet ....

Kaip tik jau kelios dienos skaitau laikraštį su komisijos tyrimo rezultatais. paskaitau ir vėl grįžtu, nes tuo, ką skaitau, akys nenori tikėti ir protas suvokti, kad taip Lietuvoje..Bet yra taip ir nieko neįmanoma pakeisti..
Tai skandalingas ir atviras laikraštis. Apie jį jums esu sakiusi, jį perku ir skaitau. Paieškojau atitikmens internete, tikėdamasi, kad straipsnis bus paskelbtas. Taip ir yra.Komisijos apibendrinimų dokumentas ir kiti dokumentai, padedantys atsakyti į 9 komisijos klausimus.

Papeistinsiu pradžiai, paskui įdėsiu nuorodą, nes straipsnis be galo ilgas ir verčiantis mąstyti skaitant..
---

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti (toliau ‑ Komisija), sudaryta 2006 m. lapkričio 9 d. Seimo nutarimu Nr. X-891 (Žin., 2006, Nr. 124-4674, 2007, Nr. 10-387, Nr. 11-428, Nr. 46-1733, Nr. 60-2311, Nr.76-3005) iš 12 narių: Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmininko pavaduotojas – Vaclovas Karbauskis, Komisijos nariai – Audronius Ažubalis (nuo 2007 m. balandžio 19 d.), Vytautas Čepas, Virginijus Domarkas, Jonas Juozapaitis, Vytautas Kamblevičius, Valentinas Mazuronis, Skirmantas Pabedinskas (nuo 2007 m. gegužės 22 d.), Juozas Palionis, Jurgis Razma, Rimantas Remeika, Romas Venclovas (iki 2007 m. sausio 18 d.), Algirdas Vrubliauskas (iki 2007 m. balandžio 19 d.), Henrikas Žukauskas (nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2007 m. gegužės 22 d),

dalyvaujant Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėjui Rolandui Juknevičiui ir patarėjai Birutei Pūtienei,

konsultuojant Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės grupės patarėjui Giriui Ivoškai,

buvo įpareigota atsakyti į šiuos klausimus:

1) kokios buvo J. Abromavičiaus pareigos ir veiklos kryptys Valstybės saugumo departamente bei Krašto apsaugos ministerijos struktūrose; kokią jis turėjo surinkęs informaciją apie rezonansinius nusikaltimus, kam ji buvo pateikta, kaip buvo (ar buvo) realizuojama;

2) kokie buvo 1997 m. vasario 13 d. sudarytos Seimo laikinosios komisijos J. Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti rezultatai; kokios priežastys ir aplinkybės lėmė šį rezultatą; kada ir kaip buvo įvertintas komisijos atliktas darbas; kada ir kaip buvo realizuojamos laikinosios komisijos išvados;

3) kuriuose Seimo struktūriniuose padaliniuose buvo nagrinėjamos J. Abromavičiaus žūties aplinkybės ir kokie šio nagrinėjimo rezultatai;

4) ar buvo atvejų, kai teisėsaugos institucijų pareigūnams, tiriantiems J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, buvo bandoma, pažeidžiant Konstituciją, daryti poveikį; jeigu taip, tai koks buvo to poveikio pobūdis ir kas jį darė;

5) kada, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva vienas iš minimų J. Abromavičiaus nužudymo byloje asmenų A. Petrusevičius buvo įtrauktas į 1996 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą;

6) ar J. Abromavičiaus byloje minimas asmuo A. Petrusevičius 1990–2000 m. buvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį; jei taip, tai dėl kokių veikų ir kokiomis aplinkybėmis;

7) ar vienas iš minimų J. Abromavičiaus nužudymo byloje asmenų A. Petrusevičius, būdamas Seimo nariu, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto ar kitų parlamentinių komisijų nariu, turėjo galimybę gauti (ar gavo) iš Seimo sudarytų komisijų, teisėsaugos ar kitų institucijų kokios nors informacijos apie J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, atskirų SKAT kariškių maištą Kaune bei geležinkelio Kazlų Rūdos apylinkėse ir tilto per Bražuolę sprogdinimus;

kada krašto apsaugos ministras Č. Stankevičius gavo pažymą, kurioje įvardyti karinių struktūrų darbuotojai, galbūt susiję su įvykdytais teroristiniais aktais, ir kokių priemonių ėmėsi, kad būtų patikrinta ši informacija; kada ir kokiomis aplinkybėmis minėta pažyma buvo pateikta teisėsaugos institucijoms; ar šioje pažymoje nurodyti asmenys vėliau nedirbo Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos departamento Trečiajame skyriuje;

9) kokiomis aplinkybėmis vienas iš minimų J. Abromavičiaus nužudymo byloje asmenų J. Zajančkauskas įsidarbino Krašto apsaugos ministerijos Antrajame operatyvinių tarnybų departamente ir iki kada jame dirbo; ar dirbdamas departamente J. Zajančkauskas turėjo galimybę gauti (ar gavo) iš teisėsaugos, kitų institucijų ar asmenų kokios nors informacijos apie J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, atskirų SKAT kariškių maištą Kaune bei geležinkelio Kazlų Rūdos apylinkėse ir tilto per Bražuolę sprogdinimus; kaip Antrajame operatyvinių tarnybų departamente atrenkamas į tarnybą personalas; kaip užtikrinamas departamento veiklos teisėtumas, kontrolė ir slaptos informacijos apsauga.

Išsamūs dokumentai, o gal ir ne visi, čia.:
http://www.hotcommentary.com/index.php?id=568

-----

Istorijos perrašinėjimai

Nūdienos sampratoje daugelis praėjusio amžiaus išsivadavimo kovų gali būti laikytinos terorizmu: tas pats partizaninis judėjimas WWII metais, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas ir Savanoriškosios Krašto Apsaugos Tarnybos steigimas bei veikla. Nenuostabu, kad XX a. pabaigoje Lietuvoje politiniams procesams diddžiausią įtaką darė dabartiniai konservatoriai - tuometiniai sąjūdiečiai ir patriotai. SKAT veiklą šiais laikais galime vertinti iš tiesų, kaip teroristinės organizacijos buvimą. Anuomet net nekilo abejonių, kad galimos sovietų agresijos atveju, Lietuvos kariai turėjo ruoštis partizaniniam pasipriešinimui (buvo kuriama struktūra, organizuojamos diversinės grupės, kaupiami ginklai).

Tuometiniai pasipriešinimo galimai agresijai ir valstybingumo įtvirtinimo metodai dažnai primindavo WWII raudonųjų partizanų kovas: buvo ruošiami "molotovo kokteiliai", ketinta perimti pašto, telefonų stočių, radijo ir televizijos kontrolę, o dar geriau - susprogdinamas Bražuolės tiltas, žudomi "pavojingi" asmenys. Tuomet vyravo idėja. Idėja visais įmanomais būdais apginti Nepriklausomybę. Kartais, net gi nesusimąstant, jog kovai ruošiamasi senais sovietų metodais (nes kitų dar mažai kas žinojo, informacija apie kitų šalių patirtį buvvo mažai prieinama, nevyko aktyvaus institucijų bendradarbiavimo ir nebuvo aiškios strategijos). "Karo lauko teismai" neatrodė tokie nežmoniški, kaip manoma dabar ir nedaug trūko, kad būtų įsigalėjes visuotinis teroras ir persekiojimas.

Šiandieninės J. Abromavičiaus nužudymo interpretacijos, iš ties primena karo nusikaltimus ir dalyje visuomenės pagrįstai kelia pasipiktinimą. Neatmestina ir tai, kad Seimo komisija, kuriai vadovauja į politinį užribį stumamos partijos aktyvistė, tendencingai bando pateikti faktus, siekdama sumenkinti savo politinius oponentus - konservatorius!

Atsiduriama, tarsi, istorijos kryžkelėje: iš vienos pusės - iškovota ir apginta Lietuvos Nepriklausomybė, iš kitos - tuometinės valdžios abejingas (o gal ir specialiai suplanuotas) požiūris į kovos metodus (prisiminkime pakaunės savanorių "maištą", rengtą valstybinį perversmą LDDP valdžios metais). Atrodo, kad Seimo komisija jau atsakė sau į klausimą, kas kaltas dėl J. Abromavičiaus nužudymo, o ir įvykių visoje šalyje, tačiau piliečiams taip pat dera apsispręsti - kuo tikėjome? kaip gynėme? ar teisūs buvome tuomet? ar teisūs esame dabar?

Žvelgiant iš istorinio konteksto, nejučiomis kyla klausimas, ar tie, kurie ką nors žino, privalo kalbėti dabar, ar "užsičiaupti amžiams"...

2

As tai galvoju taip: patriotai, pralose 1-muosius Seimo rinkimus itartinai (vistik prisiminkim istorija, LDDP tai buvusios komunistu partijos mutacija) grupuotei, kuri turejo gera mokykla (butu kvaila nuvertint) ir didziule itaka, nusprende vietoje tiesioginiu pykciu, palaikyti itampa, t.y nekvescionuojam paciu rinkimu, taciau ir neleidziam trauktis is atkovotu poziciju. Patriotai turejo savo rankose savanorius, o tai buvo fizine jega.
Ta tureta jega manipuliavo samoningai palaikydami "netikrumo" busena, is to kilo "savanoriu maistai, sprogdinimai". Taigi sau i klausimus:
1. Ar tie veiksmai labai teisiskai svarus, atsakau - abejotina,
2. Ar buvo kitu, teisiskesniu budu stabilizuot (uzfiksuot) padeti, atsakau - miglota,
3. Ar as kaipo save laikantis samoningu ir Lietuva mylinciu patriotu elgciausi kitaip - greiciausiai ne.
Tai ir siuose rezonansiniuose ivykiuose mano nuomone ju tikrai patriotiski dalyviai turetu reaguoti - nutilti amziams.

Kaip as asmeniskai apsisprendziau reaguot i esama situacija?

Mano nuomone - J.Abromaviciu galima apdovanot "po mirties" nes vistiek nebeprikelsi, taciau savas, o nestabilios politines situacijos metu buna ir savus nusauna.
Idiotus bandancius eskaluot nestabilaus laiko bedas savo siu dienu politinei gerovei siekt - kalt prie gedos stulpo. O jei to maza - ir griezciau. Reikia biski sveiko proto kuo galima zaist ir kuo ne.
Va Pociuno atvejis jau visiskai kitoks, cia jau +/- uzsistabilizavusi politine (galios) situacija, taigi kalti privalo atsakyti.
Nors ir tai dar... Manau minimum 40 metu turi praeit (1 karta), kad valstybe jau butu galima laikyt stabilia. Bet vertinimas privalo grieztet.

Kažkodėl visada tikėjau, kad pagrindinis Juro Abromavičiaus žmogžudystės užsakovas buvo Vytukas. Ta Graužinienė tai aišku pastovei nusišneka, bet dabar jiems labai norisi save atskleisti, todėl nebijodami nieko rėžia viską į šviesą. Manau kad ir kitų partijų atstovai tą žino, bet gal bijo, o gal ir patys darbelių prisidirbę tad vyrauja tokia sutartinė tyla. Nepalaikau aš tų darbo partijos matrionų, bet kas dėl Abromavičiaus ir kas dėl Bražuolės upelio tai mano manymu teisybė. Čia tik mano nuomonė ne faktas.
Vat neklauskit iš kur žinau, bet ir Kauno banditai sako, kad prie Lansbergio jiems gyvenosi geriausia...

Oi Irma, Irma kaip tave dar konservatoriai pakenčia jie juk patys geriausi, patys, patys......