<<<Dienos citata>>> Ak, ta jaunystė! Kokia ji išdidi ir nesukalbama. Niekada ji neklausys senų žmonių išminties, o nueis savo keliais, kur širdis ją veda. (K. Boruta)

nagi..pirmais antrais išsiskaičiuot!!

Aš- tai vienas!
Nes pirmoji ir atėjau..

O kur karuselė????

Liniuote - mergaitė pabėgo iš smėlio dėžės ir savarankiškai mokosi pažinti pasaulį? ( prie 18 šiltnamio) Dėkui Dievui, kad jis tau tame pažinimo kelyje mestelėjo antį, o ne kokią žąsį - antraip tavo užpakaliukas būtų tikrai nukentėjęs Beje, užpakaliukas tikrai žavus - sužavėjo net antį, todėl ši po poros dienų irgi užsinorėjo panašios fotigrafijos ( tik sparnus pamiršo išskleisti, akcentuodama užpakalinę savo dalį )

Liniuote - tesaugo tave Dievas

Nematoma mergaitė

O dar yra tokios supynės vienam kieme, prie smėlio dėžės. Tai vakarais, būdavo, supynės nei iš šio, nei iš to imdavo siūbuoti. Nebuvo jokio vėjo! Vieną kartą keletas valstiečių nutarė paatykoti ir pažiūrėti, kas ten supynes judina. Susėdo, pasiėmė alaus, šautuvus ir laukia. Staiga mato, kaip smėlyje atsiranda mažytės pėdutės ir veda link supynių. Tada supynės pamažu ima siūbuoti. Tai tie valstiečiai persigando ir pradėjo pleškinti iš šautuvų ir ragatkių į supynių pusę - sukalė ten porą apkabų, o supynės ir toliau siūbuoja.

Tik paskuj paaiškėjo, da vakaraiss ten pasisupt ateidavo Nematoma Mergaitė. O kadangi ji buvo seniai mirusi ir buvo vaiduoklis, tai kaimiečių nebijojo, o visos kulipkos pro ją praskrisdavo kaip pro orą.

Dar ir dabar vakarais galima pamatyti Nematomą mergaitę, kuri ateina pasisupti į vaikų žaidimų aikštelę...

uhu

Atsitempia armonika..
Viens..du..viens,du trys..hey

Ta vakara tamsu
As ant stogo lipau
Norejau isvysti
Ka seniai uzmirsau
Norejau pajusti
Svaigu ora dangaus
Nuo jo uzsimerkti
Ir saves paklaust

Klausyk zmogau
Klausyk nenusisuk
Ko ieskai cia
Vaikyste baiges juk

Dar budamas vaikas
As uzlipdavau cia
Ir kojas nukares
Svajojau nakcia
Dziaugiaus kad esu
Taip arti prie dangaus
Kad ranka prie cerpiu
Galiu priglaust

Ta vakara tamsu
As ant stogo lipau
Norejau isvysti
Ka seniai uzmirsau
Dziaugiaus kad esu
Vel cionai
Vaikyste sugrizo
Lyg seni sapnai..

A.Mamontovo ''Vaikystes stogas''

<<<Dienos>>> ... jaunystė ima dvejoti, atsilieka, nulenkia galvą ir nebenori eiti su manimi. (H. Hesė)