Metrikacijos biuras. Ateina tuoktis poros, viena po kitos. Pirma pora - vaikinukas ir mergina. Darbuotoja klausia:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiavimu?
- Mes gi studentai, koks čia dar išskaičiavimas, žinoma, kad iš meilės.
...
Ateina antra pora - jauna mergina ir senas vyriškis:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiavimu?
- Hmmm, - taria vyriškis, - tarp mūsų toks amžiaus skirtumas... Ko gero, išskaičiavimas...
...
Ateina dar viena pora - pagyvenusi baisaus veido, stambaus ūgio moteriškė ir panašaus amžiaus, bet labai smulkaus sudėjimo vyriškis:
- Jūs iš meilės ar su išskaičiaivmu?
- Kokia dar meilė, koks dar išskaičiavimas, - užkriokia moteriškė, - aš gerai žinau, kad visi vyrai - tai mėšlas, todėl išsirinkau pačią mažiausią krūvelę!

Juodaodis kalbasi su baltaodziu:
-Tu man stai ka paaiskink.Gimiau juodas.Isaugau-juodas.Kai idegu-juodas.Kai karsta-juodas.Kai salta-juodas.Kai mirsiu,busiu juodas..O jus baltaodziai..Kai gimei-esi rozinis.Kai isaugai-baltas.Kai idegi-rudas.Kai karsta-raudonas.Kai salta-melynas.Kai sergi-zalias.Kai mirsi,busi pilkas..Ir po viso to,jus dar dristate mus vadinti spalvotais?!..

Gyveno vieną kartą pardavimų vadybininkas. Reikėjo jam darbą susirast. Išsiuntinėjo jis savo cv ir atėjo į vieną tokią kontorą į pokalbį su generaliniu direktoriumi. Ir truko jų pokalbis 6 valandas. Jau ir direktorius po devyniais prakaitais, ir vadybininkas tris kartus vandens prašė. Niekaip negali susitart. Pradėjo nuo 800 lt per mėnesį - o jau dėl 2 500 lt ginčijasi, ir procentus, ir bonusus, ir kažkokią ten dar sporto salę, mobilų ryšį, pietus, draudimus, atostogas, komandiruotpinigius, tarnybinę mašiną, noutbuką, krūvą ten visko vadybininkas sau išsiderėjo. Pasidavė galiausiai generalinis direktorius, su visom sąlygom sutiko. Viską, ko prašė vadybininkas - davė.
Pradėjo vadybininkas dirbti ir per pirmąjį mėnesį padidino pardavimus trigubai, paskui dešimtgubai, paskui šimteriopai, paskui iš viso viską kontoroje pardavė, tame tarpe ir baldus, kanc. prekes, sekretorę - vyrams į pirtį, klientų duomenų bazę - konkurentams, o patį gen. direktorių - mokesčių inspekcijai.
Todėl, kad jis, bliac, buvo labai geras pardavimų vadybininkas.

Į kapines eina nežmoniško ilgio procesija, kokie 15 tūkstančių žmonių, o procesijos priekyje, prieš pat karstą - didžiulis ilgaragis ožys. Praeivis, nustębęs procesijos keistumu, prieina prie vieno iš žmonių, lydinčių karstą:
- Sakykite, o kas čia per ožys?
- Tai puikus ožys, jis mano uošvienę užbadė, va, vežam laidoti.
- Aaaa... Sakykit, gal galite man tą ožį paskolinti nors vienai dienai, aš užmokėsiu?
- Cha, o jūs ką, manot vienas toks norintis? Pasižiūrėkite, į tuos žmones, jie ką, manote, į laidotuves susirinko? Jie eilėje laukia!

- Mama, o kodėl mes stumiame mašiną į bedugnę?
- Tyliau, Petriuk, nepažadink tėvelio!

Smarkiai lyja. Staiga kažkas pabeldžia į duris. Vyriškis jas atidaro ir pamato savo uošvę. "Dėl Dievo meilės, mama, - taria jis. - Kodėl stovi lietuje? Eik namo".

Kai buvau maža, mama man į kaselę įpynė gražią, didelę gėlę. Atrodžiau puikiai, tik buvo gana nepatogu, nes vazonas svėrė kelis kilogramus...

- Anūkėli... Sakyk, koks vardas to vokiečio... Na to, dėl kurio einu iš proto...?
- Altzhaimeris, senele, Altzhaimeris...