Kad būtų visiems įdomiau pabūsiu opozicija truputį. Moteriai pradžioje gal ir gerai, jai garbė, kad ji va tokia, susirado sau princą, nors pati jau gal pavytus truputį, bet paskum, matysi kad jau senki, o jis dar jaunas ir gražus, ar nesusimąstysi, gal kur nusuka į šoną pas kitas. Gerai gal meilė ir labai jausis, bet juk tas skirtumas labai skirsis. Pamenu vieną vaikiną, kuris apsiženijo už savo mokytojos. Gaila buvo jo, nors jie ir labai mylėjo vienas kitą, bet jam buvo negražu, tad jis pradėjo save sendinti, vien tam, kad atrodytų jos bendraamžis. Manau tai moteriai tada irgi skauda širdį. Nežinau ar jis nesusimastė kažkada mažu padarė klaidą. Meilė dalykas geras, bet ar ji jau taip 100%valdo.
Dabar kaip jam: Manau pradžioje jis būna ant sparnų, gal gavo patyrusią, gal kiek pinigingą ar šiaip protingą moterį, bet laikui bėgant pradeda skirtis žmonių poreikiai. Ji gal greičiau pavarksta, gal pasidaro irzlesnė, gal nori daugiau poilsio, o jis juk jaunas vyras. Jam norisi pašokti, jam norisi muzikos namuose pasiklausyti, galų gale norisi svečių namuose. Sutinku, kad meilė gal nugali viską, bet turbūt sutiksite su manim, kad namai juk be dūmų nebūna ir kartais kantrybė gali trūkti. Tad ar neverta atsižvelgti į metus...??? Va tokia opozicijos nuomonė