nezinau svarbu ka turi brolo ar seseri.. Svarbu , kad jie yra..!!!! neisivaizduoju jei buciau buvusi vienturte... Vaikysteje su sese oj zbitkiu prikresdavome.. Ir zinoma viena kita suprasdavome.. dabar suaugome.. kiekviena turime seimas... Nera tos dienos, kad nepaskambintume...vienai kitai...O kaip kitaip.?!

vargu ar kada toks laikas ateis,gi abi jau nebe vaikai esam ir skirtumas tarp musu ne toks jau mazas...kai daznai nesusitinkam,tai galim pabendraut pora valandu graziai

Pastebejau,kad labai retai kada i broli vardu kreipiuosi.
Vis sakau:''Kaip laikaisi,broli?!''..

su broliu sutardavom gan neblogai, kartais apsipykdavom dėl visiškai nereikšmingų dalykų- tai kažkoks daiktas nevietoje ir pan na, tikriausiai visiems taip išeina tik labai jau gerai pasikalbėdavom apie muziką (beveik vienyja), mokyklą, jo studijas ir taip įdomius įvykius dabar jis vasarai išsikėlęs gyventi kitur, tai pajaučiau, kad man tikrai trūksta jo būna, kad jis mėgsta pavadovauti, bet stengiuosi nepykt, manau, vyresni taip visada bando daryt )) žinoma, dažnai ir neklausau