kada ateina supratimas, kad širdyje atsirado ne vien šilti jausmai?.... tada kai mus įskaudina, palieka, apgauna, nuvilia, įžeidžia ,pažemina, paniekina, tuomet kai mūsų neįvertina??? ...tai vadinama skausmu.... skausmas tapo kasdienybe daugeliui žmonių.. bet galbūt to skausmo nėra tiek daug kaip mums atrodo?... galbūt įmanoma nuo to nusisukti, išmokti su juo gyventi, bent trumpam jį pamiršti?...lengva skaudinti.... skaudinti kitus ir save.. visi tie prisiminimai, akimirkos...Tuomet kai ateina supratimas, susitaikymas ir realybė, nebelieka vietos tam jausmui-SKAUSMAS..... jis perauga į kažką kito.. nebe tokio esminio ir blogo.... kažką panašaus į stiprybę.. neskaudinkime savęs ir kitų.. jei negalime patys pasigauti savos laimės tai pasidžiaukime bent kitų.. verta gyventi dėl tu džiaugsmo akimirkų, nors ir svetimų..
_________________ Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|