Atsimenu atrakino šv. Petras vartus ir sako nu Irma varyk arklius ir dar įspyrė subinėn...
O jei rimtai tai kažkaip daug jų visi vienu metu ir nelabai įdomūs tie pirmieji. Nuolat pamenu kažkokią verkiančią moterį bet ne prie manęs kažkur šalia kas ji nežinau

Pirmas prisiminimas....Tai labai didelis stalas...apie kuri ejau ratu. Isikibau i staltiese...ir visi daiktai...subiro man ant galvos...ten..saukstukai...sakutes,...serveteles...Tik tiek...momentas...)

o man jau skleroze :D:D: nors atsimenu bet tai turbut ne pirmas atsiminimas .... kai uzhsiiminedavom exzibicionizmu per peitu miega kai aukletojos nebudavo ir viena syk papakavo tai klause kas taip ishmoke tai kad korishu ish grupes nezalazhyt p[asakiau kad tevas ishmoke .... :D:D:D:D:D aishku kai atejo tevas pasiimt aukletoja nepasinaudojo galimybe patylet ir ishklojo viska .... nu pizdy gavau pa polnaj programe :D:D

o mes viena nakty kai naktine aukletoja y kita grupe isejo jos rankinuka padarem.draugelis tai y kito sandala pinigus ykiso as tai y savo .tai mane su tuo kitu ir supakavo:)))))

fungai buvai turbut paskelbtras ypatingai pavojingu recidyvistu :D:D:

oi prisijuokiau aš iš jūsų Du artistai Nu tie savaitiniai darželiai tai turbūt dar vienos temos prašosi, aš iš daugelio esu girdėjusi kad kaip koclageris vaikams buvo

ash tai ne savaitiniam buvau :D

Jo... Aš tai esu kaime sandėliuką padegęs, netyčia... Žvakę kūrenau, tipo pasišviesti, pasikabinęs. Vat ir užsidegė. Ale spėjo užgesinti. Liko tik skylė stoge.

O vat dėl prišikimo... Žaisdavome statybose su draugais, taigi, vienoje didelėje gamyklos statyboje, kai man buvo kokie 10 metų, aptikome rūsyje stalą. Hrmz... O vat kai ilgai žaidi, tai ir nusilengvinti norisi. Ne, mes nesugalvojome šikti ant stalo. Tiesiog pirmame aukšte, virųšuje esančioje patalpoje, buvo toks kaip ir sandėlys, o jo grindyse - plyšys. Mes šikome į tą plyšį, o tik paskui supratome, kad apačioje stovi stalas. Statybininkai kito stalo neturėjo, o jų buvo daug... O pats stalas buvo kažkaip vos ne suvirintas ir didžiulis, išnešti jo irgi nebuvo įmanoma. Be to, ten buvo gamyklos pastatas, tai ir kareiviai ten statė. Ir ten, susėdę prie to stalo, pietaudavo... Pirmus kartus jie valė, užkabino rūsiui duris, spynas, paskui - dar ir langus užkalė, nes nutarė, kad kažkas gal tyčia pro langus įlipa ir prišika... Gal ir tarpusavy santykius aiškinosi, nežinau... Problemą jie atrado tik po kelių mėnesių - eilinį kartą atėję pašikti, radome netgi ne duris, o visą patalpą - tiesiog užmūrytą. Neatmūrijo jos iki pat statybos pabaigos.