O kartą, kai buvau kokių 7 ar 8 metų amžiaus, statyboje aptikome ištisą geležinę statinę karabito. Tai primokinau kitus, vyresnius vaikus, kad reikia ne vogti tą karabitą, o surasti kelis kibirus vandens ir supilti į bačką. Aišku, jie užsidegė ta idėja ir, kaip sužinojau vėliau, nepatingėjo, nešiodami vandenį. Gerai, kad padeginėdami vaikinukai bent susiprato mėtyti degtukus iš kito kambario... Ir gerai, kad aš jau buvau išėjęs namo... Nes tą vakarą būčiau nuo apdegėlių gavęs į kaulus - juos apsvilino net stovinčius gretimame kambaryje, nors patalpa, kurioje buvo bačka, buvo su lango skyle, gerai vėdinama.

tikrai geri laikai buvo.. pinigu turi, bet prekiu nera.. tai ne dabar.. skyresi ir zmoniu poziuris i pasauli, gyvybe, darba, kita zmogu..

Pirotechnikai..
mmmmdaaaa

o kai as budamas 5kiu is darzelio pabegau.....

jauchiu galvai in kklyna..)) nuo gimdytoju

UUUUUUUUJJJJJJJ:)))))))))))

O dar vienas žaidimas buvo - kas prašoks arčiausiai pravažiuojančios mašinos nosies. Dažniausiai žaidėm su vienu draugeliu, būdami kokioj pirmoj ar antroj klasėj. Netgi susiradom idealiai tam tinkamą gatvikę Antakalnyje, kuri nuolat būdavo tuščia, be pėsčiųjų, bet kartu ilga ir tiesi - vairuotojai ten lėkdavo didesniu, nei įprasta greičiu. Taigi, sustojame ant šaligatvio ir laukiame, kol koks važiuos, o tada iššokam jam prieš nosį ir sustojame, laukdami paskutinio momento, kada dar įmanoma pabėgti...

Keli vairuotojai šitaip nulėkė net ir ant šaligatvio, kol vienas visgi sureagavo staigiau ir adekvačiau - iššoko iš mašinos ir puolė mus vytis. Draugelį pagavo ir gerai įkrėtė jam į subinę... Tada biškį apsiraminome, nors kartais dar pažaisdavome.

Sugalvojom, kodel vistos, turedamos sparnus, neskraido?
Prigaudem..pusmaisi vistu, palipom ant stogo...ir emem leisti po viena zemyn...Ir taip jau bebaigiant...atbego kaimynas..saukdamas, kad jo vistikes galabijam...
Bet jos skrido. Likusias grazinom seimininkui:)))