Taigi, tęsiant tą pačia temą, nuo ko pradėti, ką daryti yra blogai, ir ką reikia daryti, kad būtų gerai.

Pašto ženklai - tai labai trapus dalykėlis: monetos galėtų atlaikyti ir šveitimą dantų pasta, tuo tarpu pašto ženklas genda netgi nuo čiupinėjimo rankomis.

* Jei norite, kad jūsų pašto ženklai liktų saugūs ir sveiki, įsigykite klaserį - albumą pašto ženklams su pailgomis skaidriomis kišenėlėmis. Gana didelis klaseris, kurio pradedančiam kolekcininkui užtektų metams (32 lapų), kainuos 80-90 litų, dvigubai mažesnis (16 lapų) - 50-60. Patarčiau pirkti vokišką ar pan., bet ne sovietinį klaserį - rusiški dažnai turi labai kitas ir storas juosteles, nesunkiai glai pažeisti ženklus, kai kurių kokybė prasta - per kelerius metus juostelės atsiknoja, ženklai ima byrėti. Kai kurie vakarietiški klaseriai yra itin geri, jų juostelės viršuje turi užlenkimą, prispaudžiantį ženklus, todėl net persilenkus lapui, ženklai nekrenta.

* Labai patariu įsigyti ir pincetą - toks kainuoja apie 10 litų (geras gali kainuoti ir daugiau), bet garantuoja, kad jūsų pašto ženklai nesusiteps. Būna ir labai pigių plastmasinių pincetų, bet jų nerekomenduoju, nes baisiai nepatogūs, turi storus galus. Filatelinio pinceto galai turi būti plonyčiai, bet be aštrių kampų, nieku gyvu negalima naudoti radiotechninių ar kosmetinių pincetų - jų galuose esančios užkarpos momentaliai sužaloja pašto ženklus.

* Filatelinė lupa - paprastas padidinamasis stiklas. Geriausia turėti labai didelę, pakankamą dideliems ženklams apžiūrinėti arba, pvz., dviejų ženklų palyginimui. Lupos prireiks, jei rasite senesnių ženklų, per antspaudą negalėsite įskaityti užrašų, etc.

* Neužmirškite, kad net tik ką nuplautos rankos nėra tinkamos ženklams: oda visada turi drėgmės ir riebalų, o tai reiškia, kad jei čiupinėsite ženklus "švariomis" rankomis, jie tiesiog purvinsis ir plyš kokius 10 kartų lėčiau: 10 pačiupinėjimų švariom rankom - tas pats, kas 1 pačiupinėjimas murzinom.

* Yra viena čiupinėjimo išimtis - jei ženklus reikia plėšti iš lapo - nedarykito to pincetais

* Pašto ženklus geriau laikyti atskiroje lentynoje, klaserius statyti tik vertikaliai, negalima ženklų dėti ir užspaudinėti knygose. Beje, dėl pastarųjų - daugelio knygų dažai prasiskverbia, ir per metus ar kelis gali palikti ant pašto ženklo aiškiai matoma atspaudą.

* Jei pašto ženklų yra daugiau, nei telpa į klaserius, galima juos sudėti į vokus, svarbu tik, kad vokai būtų popieriniai. Polietileniniai ar celofaniniai maišeliai ilgam laikymui netinka, nes juose ženklai drėksta, per kelerius metus gali pradėti net ir pelyti. Beje, jei prasidės pelijimas ar grybelis (ant ženklų atsiras rudos geležingos spalvos dėmės), šių ženklų nelaikykite kartu su kitais - tos dėmės užkrečiamos.

Kokius ženklus pirkti ir kokių vengti

* Klasikinė filatelistų taisyklė yra tokia: perkame ir renkame tos šalies ženklus, kur gyvename. Tai garantuoja, kad kolekcija bus pilnesnė, geriau orientuosimės rinkos sąlygose, kainose, lengviau rasime retenybių ir pan.. Kita vertus, daugelis senesnių užsienio valstybių ženklų būna pigesni, ypač - perkant juos visokių sendaikčių, filatelijos ar pan. parduotuvėse.

Kaip kinta ir nuo ko priklauso kainos (skaičiai tik tendencijų iliustravimui, jokio statistinio pagrindimo nėra).

* Jei nusiperkate į kolekcininkus orientuotą pašto ženklų seriją (teminę, pvz., "Lietuvos grybai"), pradinė jos vertė neviršys nominalios (ant ženklų užrašytos kainos) ir gana ilgą laiką laikysis nepakitusi. Grubiai tariant, jei ženklai išleisti kokio 500.000 tiražu, per pirmus kelerius metus jų sumažės pvz., iki 300.000, iš kurių rinkoje (parduodama Lietuvoje) bus kokie 150.000.

* Per pirmus maždaug 15-20 metų, nemaža dalis šileistų šios serijos ženklų negrįžtamai žus: keliasdešimt procentų ženklų bus sunaudota siuntimui, dar pora dešimčių procentų sudraskys mažamečiai ženklų rinkėjai. Išaugus daliai kolekcininkų, šie ženklai bus išmesti į filatelinę rinką, kur jų vertė gali tapti net gerokai mažesne už nominalinę. Taigi, po 15 metų turėsime apie 100.000 ženklų, tačiau didelė jų dalis bus nematoma (pvz., ženklai, išvežti į užsienį). Lietuvoje parduodamų jų vis dar bus labai daug, pvz., 10.000.

* Per maždaug 10 sekančių metų (25-30 metų nuo išleidimo datos) aukščiau mineta serija pradės antrą gyvavimo ciklą: nedidelis jos gabaliukas gali vėl pakliųti į paštą, bet daugiausiai ji nusės kitų filatelistų (vėlgi - didele dalimi vaikų) rankose. Tačiau bendras ženklų kiekis bus žymiai mažesnis: iš praeito ciklo liks kiek daugiau, nei pusė, dalis ženklų beveik negrįžtamai nusės užsienio kolekcijose, etc. Taigi, bendras kiekis ženklų bus kokie 50.000. Tačiau lietuviškoje rinkoje jų bus jau nedaug, pvz., 2000 ženklų, esančių pardavime, pašto ženklų vertė (ir kaina) jau bus juntamai padidėjusi.

* Paskutinis etapas - ženklai tampa kolekcine vertybe, į jaunųjų filatelininkų rankas beveik nepapuola (dėl kainos), toliau iš lėto sklinda po užsienio šalis, tačiau jų bendras kiekis mažėja labai iš lėto. Ženklams pasiekus 50 metų amžių, jų kiekybė beveik nesikeičia, tačiau, kadangi jie tampa vertybe ir toliau jų vertė nekintamai auga, laisvų ženklų kiekis rinkoje lieka labai mažas - visi kolekcininkai mielai į juos investuoja. Taigi, leituviškoje rinkoje telieka kokie 200 vienu metu parduodamų serijų. Kitos - nepasiekiamos.

* Įsivažiavus paskutiniam etapui, prasideda pašto ženklų judėjimas atgal - pvz., ženklai po truputį ima grįžti į juos išleidusią šalį, kur yra vertinami brangiausiai. Kita vertus, tokie ženklai jau neįdomūs vaikams, tampa tiesiog aiškią vertę turinčiu kolekciniu turtu.

Reziumė: kaip matome, į naujus ženklus per daug investuoti neapsimoka, tačiau per ilgesnį laikotarpį arba perkant senesnius (10-20 metų amžiaus ženklus) galima padaryti labai geras ilgalaikes investicijas.

Kokie būna nuokrypiai: rinkose, kur kolekcinių ženklų išleidžiama gerokai mažiau, nei yra paklausos, ženklų kaina gali juntamai šoktelti per pirmus 10 metų. Panaši padėtis buvo SSRS, kur įdomesni, gražesni pašto ženklai greitai tapdavo sunkiai gaunamais. Tačiau tai reiškia gerokai blogesnį vėlesnį vertės augimą, nes daug daugiau ženklų nusėda rimtesnių, vyresnių kolekcininkų rankose, t.y., vėliau nedingsta. Gan panaši, tik daug ryškesnė situacija buvo Lietuvoje 1990-1995 metais - paštui spekuliuojant ženklais, jie buvo labai sunkiai gaunami, juos dideliais kiekiais pirko ne tik kolekcininkai, bet ir atsitiktiniai žmonės, nugirdę apie "geras" investicijas.

Kitas nuokrypis: pradžioje beverčiais atrodantys standartinių laidų pašto ženklai, išleisti milžiniškais tiražais, nesusilaukia filatelistų dėmesio, dėl to kai kada dingsta iš rinkos per pirmus 10-20 metų, todėl stambiatiražiai ženklai gali greitai tapti gan brangiomis retenybėmis. Panaši situacija buvo su 1961 standartine TSRS pašto ženklų laida, kuri sunkiai gaunama tapo jau po 10 metų, o šiuo metu geri, neantspauduoti šios laidos ženklai kainuoja keleriopai brangiau už to paties laikotarpio dešimtis kartų mažesniu tiražu išleistas temines serijas.

Falsifikatai, tualetinis popierius ir kitos atliekos

Yra pašto ženklų, kurių neverta kolekcionuoti. Kai kada - tai net ne pašto ženklai, o apgaulės. Sovietmečiu ryškių apgaulių buvo nedaug - jų nepraleisdavo valstybinės tarnybos. Šiais laikais jų kiekis milžiniškas.

Apgaulės yra kelių rūšių:

* Oficialios komercinės paskirties laidos: pašto ženklai, kurie yra tikri, išleisti valstybių, tačiau itin menkaverčiai: tai yra serijos skirtos specialiai filatelistams vaikams (pvz., Viet-Nam, DPRK Korea, Cuba, Mongolia ir pan. ženklai su šuniukais, drugeliais, gėlytėmis, traukinukais, lėktuvėliais, etc.). Tokie ženklai kai kada net neišleidžiami į vietinę rinką (ar įsivaizduojate Šiaurės Korėją, išleidžiančia savo žmonėms žėnklus su "mersedesais"?), išspausdinami milžiniškais tiražais, esminė (dažnai - vienintelė) šių ženklų paskirtis - atnešti jas išleidusioms valstybėms nedideles (o kartais - ir nemažas) valiutines pajamas.

* Pašto darbuotojų piktnaudžiavimai: Tai yra kiek panašus į aukščiau aprašytą atvejis, tačiau specifinis, daromas patyliukais. Dvi klasikines apgaules įvykdė tarpukario Lietuvos bei naujai atkurtos Lietuvos pašto veikėjai: tarpukario laikotarpyje pašto vadovai prikūrė milžinišką ženklų atmainų kiekį, dėl ko net ir tikros Lietuvos ženklų atmainos vertinamos gana menkai (tai ilgam sugadino lietuviškų ženklų reputaciją pasaulinėje rinkoje), o po nepriklausomybės paskelbimo 1990, Lietuvos pašto administracija spekuliavo ženklais, kaip deficitiniais, skelbdama nenormaliai mažus tiražus (pvz., keliasdešimt tūkstančių, arba melagystes, kad iš turėto (daugelio milijonų) tiražo beveik visi pašto ženklai sunaikinti, pagrobti sovietinių muitininkų, etc.), o paskui, paklausai užsipildant, išmesdama ženklus pardavimui vis didesniais kiekiais. Rezultate dalis filatelistų netgi bankrutavo, dauguma 1990-1995 laikotarpio ženklų rinkoje egzistuoja tokiais didžiuleis kiekiais, kad jų vertė ilgam liks menka.

* Neegzistuojančios valstybių laidos: naujai susikūrusių arba menkai žinomų valstybių laidos, kurios niekada neegzistavo. Tokios laidos kai kada sunkiai atskiriamos nuo realių, leistų pagal kontraktus su užsienio firmomis bei oficialiai leidžiamo komercinio šlamšto. Pvz., tokios išsigalvotos laidos yra daugybė ženklų su užrašais Angola, Manama, Tajikistan, Guinea, Myanmar, Afghanistan, Tchad, Turkmenia, Altai, Rwanda ir pan.. Šiuos ženklus leidžia sukčiai (apie 90 procentų pasaulinės šio šlamšto rinkos valdo lietuviai).

* Neegzistuojančių valstybių bei teritorijų, neturinčių nuosavos pašto sistemos, laidos: labai panašios į aukščiau išvardintas, tik neegzistuoja netgi valstybės, užrašai būna pvz., Moluku, Sealand ir pan.

Pastarieji du atvejai yra itin skaudūs: šie pseudoženklai (pačių tiekėjų atsargiai vadinami "etiketėmis") neturi visiškai jokios vertės ir niekada jos neįgis. Itin ryškiai tokių falsifikatų gamyboje pasireiškė lietuviai: "Conquest Trading Corporation", registruota Bahamuose ir įkurta lietuvių Karolio Malinausko bei Algirdo Šato, yra viena didžiausių didemeninių falsifikatų tiekėjų pasaulyje, kita kompanija - Ričardo Rusteikos "Eurofila" - didelė mažmeninė falsifikatų platintoja. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad per paskutinius 10 metų falsifikatų kiekiai Lietuvoje sparčiai mažėja, oficialioje prekyboje jų išvysite rečiau. Kita vertus, išvydę tokius, galite apie tai įspėti pardavėją bei pranešti apie prekybą kontrafaktine ir falsifikuota produkcija, padirbtais mokestiniais ženklais ir dokumentais į policiją.

Turiu kelis albumus pašto ženklų. Nemažą dalį jų surinko mano tėtis prieš 20-30 m. Nemaža dalis jų yra nekokios prekinės išvaizdos (turiu omeny truputį sutepti, nuplyšę karpeliai, buvę perlenkti ženklai, nublukę, uždėtas didelis spaudas po kuriuo ženklo beveik nematyti ir pan). Ar daug nuo tokių ir panašių dalykų priklauso ženklo vertė? Jei jis kažkaip pažeistas ar tai reiškia, kad jis yra bevertis?
Jei kuo skiriasi ženklai su antspaudu ir be (turiu omeny kolekcionavimo prasme). Pvz. turiu daug lietuviškų ženklų be antspaudo. Norėčiau pabandyt surinkt visus lietuviškus išleistus(po 1990 m). Kokius verčiau rinkti su ar be antspaudo? Jei surinkciau visus be antspaudo ir paaiškėtų, kad be reikalo, būtų švelniai tariant, apmaudu:)

Dėl aptrynimo, kampų nuplyšimo,. dėmių ir pan. - tai LABAI smarkiai kerta per ženklo vertę. Tais atvejais, kai ženklo vertė ir savaime nėra labai didelė, įplyšusio, sulamdyto ar pan. ženklo vertė gali siekti vos 5-10 procentų nuo tos, kurią turi ženklas be jokių defektų. Kitaip tariant, jei pagal katalogą ženklo vertė yra 1 EU, tai ženklo be vieno kampelio vertė neviršys 5-10ct. (o tipiniu atveju bus dar keleriopai mažesnė). Išimtį sudaro tik itin reti ženklai, kurių pasaulyje yra mažiau, nei keli tūkstančiai - šiuo atveju filatelistas tiesiog neturi pasirinkimo: arba toks ženklas, koks yra, arba išviso jokio už bet kokią kainą.


O štai dėl antspaudavimo - tai yra sudėtingesnis atvejis, šiuo požiūriu pašto ženklai gali būti skirstomi į keturias rūšis, kainos mažėjimo tvarka:

• Galiojantys neantspauduoti ženklai: nenaudoti pašto reikmėms, jų vertė susideda iš nominalinės (užrašytos ant ženklo) bei kolekcinės.
• Negaliojantys neantspauduoti ženklai: jie būna praradę nominalinę vertę, bet išlaikę maksimalią kolekcinę, kuri dažniausiai lieka ne mažesnė už buvusią nominalinę.
• Antspauduoti ženklai: jie jau būna praradę nominalinę vertę ir išlaiko tik kolekcinę, tačiau jų piešinį pažeidžia antspaudas, dėl klijavimo prarasti klijai ir pan.. Tokių ženklų vertė dažniausiai būna apie 20-40 proc. nuo nominalinės, su sąlyga, kad būklė yra ideali.
• Spausdinimo būdu kolekcininkams nuvertinti ženklai: tai ženklai, ant kurių sudedami antspaudai dar spaustuvėje, t.y., jie kaip ir gauna antspaudus, tačiau nesudalyvavę persiuntime. Šie ženklai Lietuvoje neleidžiami, tačiau populiarūs daugelyje kitų šalių, jų vertė, esant tai pačiai ženklo būsenai, yra šiek tiek mažesnė už antspauduotų (tikra paštą praėjusių) ženklų ir dažniausiai neviršija 10-20 proc..

Aišku, iš šios taisyklės yra išimtys, pvz., kai kurie ženklai beveik nebūdavo naudojami pašto reikmėms, todėl antspauduotų jų kartais tėra vienas kitas, kai neantspauduotų gali būti dešimtys tūkstančių. Tokie yra pvz., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1941 pašto ženklai (SSRS su užspaudais Vilnius, Lietuva ir pan.) - antspauduotas su eksperto patvirtintu autentiškumu ženklas gali kainuoti šimtus litų, kai neantspauduotas - kokį litą ar pan.. Visgi, tokios išimtys gana retos.

Ką rekomenduočiau - ogi pats nežinau. Neantspauduotų ženklų vertė neabejotinai liks didesnė už antspauduotų. Kita vertus, antspauduoti kainuos žymiai pigiau (galima jų gauti ir nemokamai), be to, juos ir rinkti kai kada žymiai įdomiau.

Sveiki,
Iš tiesų galima įvertinti tai, kad tiek daug informacijos pateikei. ačiū!
Turiu ir pora klausimų:
1) ar verta pirkti interneto aukcionuose pašto ženklus? jau pora esu parsisiuntęs, iš tiesų kokybė yra gera, bet gal tik kaina skiriasi?
2) centriniame pašte žiūrėjau jaunųjų filatelistų parodą, ir tik tada pagalvojau, kad tokia gali būti. Kadangi pats esu jaunas, tai mąstau, kad galbūt man ten reikėtų įstoti ir įgyti šiek tiek patirties?
3) gal galėtum pakonsultuoti del šių ženklų, kuriuos esu nusipirkęs? ar jie turi kokią vertę? (pirkau nežinodamas vertės)
Dėkui dar kartą
Karolis

Labas,

štai pabandysiu atsakyti į klausimus (galiu ir nusišnekėti):

1. Ar verta pirkti aukcionuose - sunku pasakyti. Aš esu pirkęs tik lietuviškame "Pirkyje", tačiau jis turi vieną problemą - kainos ten labai spekuliatyvinės (kai kada - net juokingos), paprasčiausiai išnaudojami nelabai patyrę filatelistai. Realistinės kainos (kai kada - net 10 kart mažesnės) būna pvz., "e-bay", tačiau iš ten nesu dar pirkęs. Kita vertus, net ir tame "Pirkyje" kartais galima įdomių ženklų nusipirkti visai pigiai. Žodžiu, pirkti interneto aukcionuose verta, jei gerai užtaikysi

2. Kažkada, kai buvau irgi jaunas irgi norėjau stoti į panašų klubą. Ale neįstojau. Todėl nedrįsčiau komentuoti. Sakykim, taip: jei toks klubas neduos jokios naudos, tai žalos jis gal irgi neduos, bent jau, jei būsi atsargus O bendraminčių per tokius klubus susirasti lengviau.

3. Šie ženklai priklauso vadinamosioms Berlyno laidoms (buvo keturios Berlyno laidos), išleistoms 1919 metais, dalis ženklų su tuo pačiu piešiniu ir nominalu (pvz., raudonas 10sk.) kartojosi per visas keturias laidas, o kai kurie - tik dalyje iš laidų.

Tiražai - nuo 10 tūkst. (oficialiai, neoficialiai gali būti iki kokio šimto tūkst.) (pirmoji Berlyno laida) iki ~3 mln. (ketvirtoji Berlyno laida). Antroji ir trečioji Berlyno laidos pagal piešinius ir nominalus pilnai sutampa, ketvirtoji Berlyno laida turi vieną papildomą - 60 skatikų nominalą (kiek matau, čia toks yra).

Skirtingų laidų ženklus galima atskirti nebent pagal vandenženklius bei perforaciją...

Apie kainą spręsti gana sunku (iš manęs labai jau prastas specialistas), tačiau už antspauduotus iš ketvirtiosios Berlyno laidos vargu ar mokėčiau daugiau, nei keliasdešimt centų, jei ženklas gero stovio, o už švarų - na, gal kokį lituką... Kita vertus, jei čia yra ženklų, kuriuos pavyktų patikimai identifikuoti, kaip vienus iš pirmosios Berlyno laidos arba atmainas, jie gali būti verti žymiai (gal ir keleriopai) daugiau.

[quote="tractor"]Pašto ženklai - tai labai trapus dalykėlis: monetos galėtų atlaikyti ir šveitimą dantų pasta, tuo tarpu pašto ženklas genda netgi nuo čiupinėjimo rankomis.

Pirmiausiai už tokius žodžius nuo pikto numizmato gautum per ausį , bet nesigilinsim, nes tema ne apie monetas ir vis tik turėk omeny, kad monetos labiau pažeidžiamos nei, kad atrodo.

Dabar apie filateliją. Aš pats rinkau nuo nežinau kelių metukų, po to buvo labai ilga pertrauka, bet paskui vėl susidomėjau. Kai susidomėjimas atgimė dabar renku ne tik gražius paveiksliukus 'dantytais' kraštais iš eilės, bet ir pasidomėjau daugiau, pamačiau filateliją iš kito kampo. Beveik viskas tame vaikystės albume buvo grubiai sakant šlamštas, nes dažnai serijos ne pilnos, iš lakštų ar blokų bereikalingai atskirti ženklai ir kitos grubios kolekcionavimo klaidos. Taip, kad dažnai suradė tokį, kad ir senelio, bet vaikišką albumą per anksti nesidžiaukit radę lobį. Dar viena iš kolekcionavimo klaidų yra rinkti bet ką. Dėl albumų tai man irgi labiau patinka dabartiniai vokiški - Prinz albumai, nei kad užsilikęs tarybinis, dėl to kad juodame lapo fone gražiau ženklai žiūrisi (tarybiniai dažniausiai būna pilki ar balti), juostelės ilgesnės nei, kad ir didelių tarybinių albumų dėl ko dažnai į jas telpa ir įvairūs blokai, lakštai ir pašto ženklų juostelės, kurios netelpa tarybiniame, albumo juosteles neplyšta taip greitai kaip tarybiniame stengiantis jas atlenkti dedant p.ž. Bet turbūt tarybiniai, naudoti turi vieną ir dažnai didelį pranašumą yra žymiai pigesni. Aš pats naujus ženklus renku paprastai tik neanspauduotus, naujus tai turiu galvoj nuo kokių 1960-ų, o senesni pvz Vokietijos reichas kaip jau papuola, bet kartais anspaudas tik prideda įdomumo, kai matosi panaudojimo metai, vieta ir panašiai. Dar labai primygtinai rekomenduoju turėti pašto ženklų katalogą, bent jau renkamos šalies. Konkrečiai labai geras ir man pats geriausias yra angliškas Scott viso pasaulio pašto ženklų katalogas, su spalvotom foto, aprašymais, tariamomis kainomis ir pan informacija. Gal garsesnis yra vokiečių Michel, bet savo turiniu tai Scott tikrai atrodo viskuo pranašesnis.

Įdomu ką konkrečiai renka kiti? Mane labiausiai domina CCCP, 'nauji' tik negesinti, o senesni įvairiai, Deutches Reich ypač Trečiasis reichas ir ypač kur vaizduojamas Hitleris, svastika ir kitokie nacių ženklai (nebūtinai netgi Vokietija) , nes tai ryškus istorijos lako tarpas, Lietuva, bet kažkaip net naujus renku tik nuklijuotus nuo vokų. Monetas praktiškai taip pat renku tų pačių šalių - jau beveik surinkau visą Lietuvą, Trečias reichas, Rusija, pagrinde 19a. ir tik iki 1991m., truputį JAV, egzotika ir labai senos monetos. Gal kas nors ką nors įdomaus turi pasiųlyti, mainytis, parduoti ta tematika?

Dėl aukciono pirkio tai taip kainos ten matyt dažnai spekuliantinės, bet ką daryt tokiam eiliniam aktyviam profesionaliam mėgėjui, o ne profesionalui, važiuoti į kitus miestus medžioti reikalingų daiktų kolekcijai neapsimoka tai kainuotų daug brangiau su ebay kažkaip nesinori prasidėti, nes manau, kad vertėtų siųstis reikia pirkti labai daug.

Nebloga nuoroda pradedantiesiems, man pvz pradžioj niekaip nebuvo suprantama ką reiškia GESINTAS p.ž, nes kaip ir neatrodė apdegę

http://www.filatelija.lt/ar_zod.htm

tractor, visų pirma, ačiū už išsamius atsakymus :>
dažnai neturiu galimybės nuvažiuoti į utelių turgų, nusipirkti pašto ženklų, taigi siunčiuosi iš ebay. dar vienas privalumas pirkti jame tai, kad yra daug didesnis pasirinkimas. aš pavyzdžiui stengiuosi renkti pašto ženklus tik viena tematika arba bent, kad ta tematika būtų įtraukta į seriją.
taip pat yra daug patogiau pirkti dideliu kiekiu, nes tada siuntimas būna pigesnis.

Drs: iš tiesų tas puslapis padeda įsisavinti visas sąvokas, bet blogiausia yra tai, kad jis iš viso nėra atnaujintas nuo 2004 arba bent jau taip rašo.. jeigu domintų tai turiu gana nemažai jav ketvirtukų su valstijomis.

aš taip pat renku hitlerio tematika, bet jų surinkęs mažai, nes mane daugiau domina sportas arba tiksliau šaudymas.

katalogą aš turiu, bet tiktai pdf laikmenoje. susiradau internete, nes buvo būtina pasižiūrėti kurioje serijoje trūksta ženklų, o knyga yra brangi, nepatogi ir nežinia, kur tokią rasti. knygynuose tai tikrai nėra..

gal žinot kur tokį klubą rasti arba kur vyksta įvairūs užsiemimai? ačiū