Truputis apie pašto ženklų laikymą (daugeliui kyla klausimų, taigi verta pasidalinti patirtimi).

Pašto ženklai yra itin trapus daiktas - popierius lankstosi, dyla, itin lengvai sugeria purvą, riebalus, etc.. Padėtį dar labiau pablogina tai, kad jie yra su dantukais, kurie kraštutinai lengvai lūžta. Taigi, verta būti atsargiam.

Esminės kelios pašto ženklų laikymo taisyklės (gal ir klaidingos, ale tokia jau mano patirtis):
1. Laikykite tik labai sausoje, vėdinamoje, šiltoje vietoje. Gerai šildomas butas naujame name tiks. Rūsys, palėpė ir pan patalpos, kur būna temperatūros kritimai, drėgmė ir t.t. - tai lėtas būdas sunaikinti kolekcijai. Dėl drėgmės pašto ženklai ima pelėti, pūti, raukšlėtis, o jei temperatūra būna aukšta - užsiveisia praktiškai neišnaikinamas grybelis, vadinamas rūdimis (sako, galima išnaikinti, lyginant popierių lygintuvu, prie maždaug 300 laipsnių temperatūros, tačiau pats neturiu noro aiškintis)
2. Saulės šviesa pašto ženklams - irgi mirtis. Taigi, nepalikinėkite jų ant palangės ar šiaip tenai, kur šviečia saulė. Kai kurie iš pašto ženklų blunka gana greitai...
3. Nelaikykite pašto ženklų smarkiai suspaustais. Sudėję į albumus (klaserius), anuos pastatykite vertikaliai. Jei statysite horizontaliai, ilgainiui pašto ženklai gerokai susispaus, ant jų gali pasilikti žymės, dėl suspaudimo jie gali ir susiklijuoti.
4. Stenkitės neimti pašto ženklų pirštais, net jei tie yra švarūs. Šiam reikalui yra pincetas, tuo tarpu net švarūs pirštai gerokai dilina popierių, ilgainiui palieka dėmes, etc.. Išimtis viena: jei plėšote vieną pašto ženklą nuo kito ar karpote. Geriau pastaraisiais atvejais apsieiti be pinceto
5. Kai nėra kur dėti pašto ženklų, galima juos laikyti dėžutėse ar vokuose. Stenkitės vengti celofaninių (to senovinio, traškančio celofano) maišelių - anie ne tik sugeria ir kaupia drėgmę, bet ir reaguoja su pašto ženklų popieriumi bei dažais. Polietileno maišeliai irgi gan prasti - jie neleidžia kvėpuoti, juose gali kauptis drėgmė. Kol kas geriausias išradimas dideliems kiekiams pašto ženklų laikyti - tai tiesiog paprasti vokai. Kartais įmanoma gauti ir pagerintų vokų, skirtų filatelistams - anie yra padaryti iš permatomo kalkinio popieriaus - galima pamatyti, kas yra vokelyje, net jo neatidarant.
6. Dėžutės pašto ženklams irgi visai tinka, juolab, kad neretai jos yra žymiai patogesnės. Rekomenduočiau gan nedideles, plonas popierines dėžutes - didelės dėžės tikrai netiks. Aišku, dėžutė turi būti lygi, stačiakampė, ne plastmasinė
7. Klaseriai (angl. stockbook) - tai populiariausia albumų rūšis. Ji yra labiausiai rekomenduotina, nes ženklai klaseriuose yra gan saugūs, skirtingai nuo senovinių albumų, į kuriuos ženklai buvo klijuojami, klaseriai ženklų nepažeidžia, nereikia jokių lipdžių. Visgi, klaseriai sukelia vieną problemą - ženklų lapai, blokai ir pan. klaseriuose maskatuoja ir labai bando susilankstyti. Tokiems atvejams patarčiau dėti bloką ar lapą į "klemtašį" (nežinau, kaip daugiau tas daiktas vadinasi) - iš vieno krašto suklijuotą lapuką, kur vienoj pusėj yra skaidri juostelė, o kitoj - juoda. Blokas taip įgis standumo ir nesitabaluos, be to, nebijos ir pirštų. Klaserius rinkitės kokybiškesnius, venkit tokių, kur permatomos juostelės labai standžios ir storos.
8. Klemtašiai bei visokios skaidrios kišenėlės, panašios į klaserio lapo gabalus, uždengtus skaidria plėvele - tai irgi visai tinkamas laikymui daiktas. Klemtašiai tinkami vienetiniams egzemplioriams, o kišenėlėse patogu laikyti didesnius kiekius ženklų, panašiai kaip vokeliuose. Skirtingai nuo vokelių, kišenėlės nėra tokios saugios ar chemiškai inertiškos, bet užtat labai patogios, kai reikia ženklus laikinai pasidėti.

9. Tvarkydami ar šiaip žiūrėdami pašto ženklus - negerkite skysčių ir nevalgykite, nes išsivertęs kavos puodelis ar iškritęs riebus kąsnelis tikrai nepapuoš jūsų kolekcijos.
10. Stenkitės nekosėti ir nečiaudėti, nes pašto ženklai (ypač jei jie palaidi guli ant stalo) turi sąvybę skraidyti.

11. skaityti žemiau

12. Paimta iš kitos temos.
Lipdžių (hinges) šalinimas nuo ženklų (aut. tractor)
Imame ausų valymo pagaliuką (tą, kur ant galo vata), pamirkome vandenyje, tada juo sudrėkiname lipdę, o paskui, kai sudrėksta, atsargiai pincetu nuimame. Traukti reikia išilgai ženklo, nereikia plėšti statmenai ženklo plokštumai. Jei lipdė stora, ją tiesiog galima pamirkyti ilgiau, kol vanduo prasiskverbs iki klijų sluoksnio. Žinoma, sunkesni atvejai būna, kai ženklas perėjęs per kelių filatelistų rankas ir dėl to ant jo net kelios lipdės, ale ir tokie atvejai sutvarkomi.

Jo, čia geri papildymai, teisingi

11 - Didysis įsakymas. Savo kolekcijas slėpkit nuo svečių, nes jie dažnai (sąlyginai) nešvariom rankom ir pirštais mėgsta čiupinėti eksponatus. Be to jie negerbia tokių daiktų ir jūsų saugumo prašymai jiem pasirodys kvaili, kaip, kad antai man kone kiekvieno apžiūrinčio monetų kolekciją tenka prašyt, kad verstų lapus švelniai ir iki galo, o ne pravertę lapą jį "mestų" ant kito lapo po ko monetos net žvanga t.y. yra daužomos ir braižomos (nepakenčiu tokio elgesio, deja dažnas taip elgias rodos net tyčia, paklausyt žvangėjimo ). Paprašius taip nesielgt dažnai nužvelgia taip, kad rodos esi visai išprotėjęs, ne kartą buvo norinčių iš kapsulės išimt poliruotų monetų (kam to apskritai reikia????), o paaiškinus, kad su tokiomis monetomis taip elgtis negalima ir tai yra laaaabai didelis jų gadinimas (po ko "veidrodis" iškart virs pirštų anspaudais), pamokslus palydi kandžia šypsena ir dar pradeda ką nors aiškint apie tai ko visiškai nesupranta . Brrr.... atsiprašau, kad įsivėliau ir į numizmatiką, bet nesvarbu kas tai bus ar monetos, ar pašto ženklai, jokiu būdu nepalikit nepatyrusio apžiūrinėtojo vieno su kolekcija (dar geriau išvis paslėpkite ją labai giliai )

Jo, čia geras, privalomasis patarimas. Ir tie nesveiki žvilgsniai bei aiškinimai nesąmoningi - tikrai, tiap pasitaiko.

buvau nuejes i pashta centrini ir norejau nusipirkt albumeli markutem ... kazhkokie buvo labai juokingu pavadinimu berods climax :D:D ar jie verti demesio ??? achiu

Kai man prireikia perku Prinz firmos, bent jau man jie tinkami, o kiek čia forume kiti pasakojo, rodos ir anie praktiškai lygiai tas pats

senkju very miach