Arnoldžio raflezija (Rafflesia arnoldii) - tai didžiausią pasaulyje žiedą turintis augalas. Labai reta, baigianti išnykti gėlė randama dviejose Indonezijos salose: Sumatroje ir Borneo.

Gėlė išsiskiria savo dydžiu - jos žiedo apimtis siekia metrą, o jo svoris - 10 kilogramų (yra žinoma, kad retkarčiais pasitaiko netgi didesnių egzempliorių). Bet labiausiai stebina jos kvapas...

Negalvokit, kad ji kvepia žibuoklėmis ar pakalnutėmis. Vienas senesnių laikų keliautojas, nutaręs įsitikinti, kad šis augalas - tikrovė, o ne mitas, maždaug taip aprašė savo pažintį su ja: "Mes 3 valandas ėjome mišku, kol pasiekėme rečiau medžiais apaugusią daubą. Link mūsų papūtė silpnas vėjelis ir į nosį staiga tvokstelėjo pūvančios mėsos smarvė, tokia, lyg kažkas būtų riebiai nusiperdęs tiesiai į veidą. Vedlys tarė: aš toliau neisiu, ji - ten, už kelių šimtų metrų. Mano kolega, visas išbalęs, nulingavo link krūmų, murmėdamas, kad manęs palauks kažkur atokiau..."

Pūvančios mėsos kvapu ši gėlė vilioja vabzdžius, kurie perneša žiedadulkes, tik, skirtingai nuo kitų gėlių, raflezijos žiedus lanko ne drugeliai ar bitės, o mėsinės musės, kurių spiečiai susirenka iš tolimų vietovių. Gėlė yra parazitinis augalas - ji neturi šaknų ar lapų, maitindamasi sultimis iš medžių šaknų. Dėl šios savybės ji ilgą laiką buvo priskiriama orchidėjoms, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raflezijos - tai viena iš euforbijų rūšių.

Nors nesu biologas, bet ji man primena musuose imta auginti driezazole. Ta irgi smirda, bet isvaizda nebloga. Tik dydziu ji nieko nesokiruoja

Kalifornijoje pradėjo skleistis didžiausia pasaulyje gėlė. Naujajame Pasaulyje milžiniška gėlė Amophophallus titanum arba Titan arum žydi tik vienuoliktą kartą. Ji kilusi iš Sumatros salos Pietų Kinijos jūroje ir buvo ten aptikta 1878 metais. Gėlė pražysta labai retai ir niekam nėra žinoma, kas ją tam paskatina. Pirmąjį kartą ji pražydo Anglijoje 1889 metais; nuo to laiko šioje šalyje gėlė žydėjo penkis, o JAV - 10 kartų.

Prieš porą savaičių Huntingtono botanikos sodo botanikai pastebėjo, jog jų prižiūrimas augalas suformavo 106 cm dydžio pumpurą, kuris toliau didėjo. Gėlę buvo leista stebėti ir sodo lankytojams, kurių greitai labai pagausėjo. Titan Arum ne tik įspūdingai atrodo, bet ir ne mažiau įspūdingai kvepia. Sumatros gyventojai dėl kvapo vadina ją "bunga bunga" - lavongėle. Kai 1889 m. ji pirmąkart pražydo Angijos oranžerijoje, neišlaikę gėlės keliamos smarvės nualpo keletas lankytojų. Gerai dar, jog Titan Arum žydi labai retai ir vos po keletą dienų.

as va pvz sita radau

Amorphophallus titanum - kita lavongėlė, irgi auganti Sumatroje, bei dvokianti pūvančia mėsa (panašu, kad Sumatra ir Borneo - tai lavonais dvokiančių milžiniškų gėlių salos). Visgi, griežtai žiūrint, Amorphophallus titanum yra mažesnė, nei Rafflesia arnoldii - jos "žiedas" biologiškai nėra žiedas, o tik žiedynas (mažesnių žiedų grupė).

kazkokias smirdincias geles augina ir Lietuvos oranzerijose. Dabar bijau pameluot,kur tiksliai maciau neseniai nuzydejusi augala, ar Kauno botanikos oranzerijoje prie pietietiskuju augalu ar Kretingos oranzerijoje. Smarvele kaip reikiant, sake dirbantieji, is koto vercia.

pagaleu as teisi